/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai.“ – rašė kalbininkas, istorikas Kazimieras Būga.
LR Seimas 2019 metus yra paskelbęs vietovardžių metais. Taip norėta atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų protėvių palikimą – vietovardžius.
Būtent šiuos metus ir prasmingą istorinį palikimą paminėti panoro Širvintų rajono liaudies meno draugija, vadovaujama Aldonos Ragelskienės, bei surengė parodą „Atrask protėvių žemę“. Viena pagrindinių parodos iniciatorių ir vedančioji Aldona Ragelskienė pasakojo apie Širvintų rajono vietovardžius, atkreipė dėmesį, kad dauguma jų kilo dėl mūsų protėvių pastabumo: Varnalėšų kaimas, Kalnalaukis, Paširvintys…
Parodos atidarymą vainikavo garbingas svečias, geriausiai išmanantis vietovardžių kilmę ir istoriją – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva. Jis papasakojo, kaip kilo dauguma vietovardžių, kaip sudaromas jų žodynas. Akcentavo, kad vietovardžiai yra svarbi mūsų istorijos dalis ir nemažai pasakoja apie mūsų protėvius ir jų praeitį. Profesorius taip pat pamokino taisyklingai kirčiuoti mūsų rajono pavadinimą ŠIRVINTOS, pasakodamas, kad tai trečios kirčiuotės daiktavardis. Žinomas kalbinkas atsakė į klausytojų klausimus.
Parodoje savo darbus pristatė Širvintų rajone jau žinomi tautodailininkai ir menininkai: Aldona Ragelskienė („Širvintų bažnyčia“, „Iš praeities. Kernavė“, „Pabradė. Tiltas per Žeimeną“, „Šešuolėlių bažnyčia“, grafika: „Musninkai“, „Širvintų kraštas“, „Lietuva“, penki proginiai medaliai), Joana Zinkevičienė (Raganos kalnas prie Bagaslaviškio“, „Kernavės bažnyčia“, „Rusnės evangelikų bažnyčia“, „Tiltas į Rusnę“, „Kopos Palangos pajūryje“), Nijolė Didžiokienė („Smuiko melodija nuo Balto kalno Kernavėje“, „Bagaslaviškio bažnyčia“, „Čiobiškio Dariaus ir Girėno tiltas“, „Pasisveikinimas su saule prie Širvintos“, „Lino šventė Bagaslaviškyje“), Stasė Rulevičienė („Budrių ežero legenda“, „Armukšna“), Vida Kriaučiūnaitė („Trakų pilis“, „Širvintos“, „Kernavė“, „Vilnius“), Alina Motiejūnienė („Nevėžos ežeras tėviškėje“, „Paežerė tėviškėje“), Kęstutis Norušis (Šv. Jonas. Skruzdėlių kaimui atminti“, „Družų kaimo kryžius“, „Karališkiai), Aldona Vasiukevičienė („Rusnės klevas“, „Rusnės bažnyčia“), Laima Dorofejevaitė („Širvinta“), Agnė Grybauskienė („Pražydo Zibalų pieva“, „Gėlių darželis prie Širvintų bobutės lango“, „Atsimenant Žvirblių kaimo pievą“), Sigita Liucija Janovskienė (Tėviškės vaizdai: „Paršeliai krepšy“, „Vyšnios“, „Obuoliai“, „Nasturtos“), Albina Vaivadienė („Rubikių ežeras“, „Iš Anykščių į Debeikių pusę“), Oksana Graužinienė („Tu – mano Lietuva“, „Sagė mano širdyje“, „Širviukas“), Neringa Lesienė („Širvintos“), Dalia Taparauskienė („Družai rinktinėse juostose“).
Įpatingą įspūdį paliko pačių autorių pristatomi savi darbai – skirtingos emocijos, skirtingi prisiminimai dar plačiau parodė darbų prasmę ir atskleidė neįtikėtinas detales. Pasakojimai atskleidė ne tik autorių mintis ar pastebėjimus, bet ir vietovardžių atsiradimo istorijas.
Armonikininkai Jonas Romaška ir Pranas Vrubliauskas neleido niekam nuobodžiauti ir rimtas kalbas paįvairino smagia muzika.
Padėkas meninkams įteikė Širvintų rajono liaudies meno draugija, Širvintų rajono savivaldybė ir Kultūros centras.
Parodą „Atrask protėvių žemę“ apžiūrėti galima Širvintų kultūros centro Parodų salėje iki spalio 11 d.
