Rugsėjo 4-8 dienomis grupė gimnazijos mokinių – gimnazijos mokinių tarybos ir muzikinės grupės „Iš kampo“ nariai – vyko į Ukrainą, kur drauge su Jastrubiči miestelio bendrojo lavinimo mokyklos mokiniais ir mokytojais įgyvendino jaunimo mainų projektą „KUPOLĖ&КУПАЛA“. Šį gimnazijos projektą finansavo Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba.
Pagrindinis projekto tikslas – identifikuoti ir populiarinti jaunimo tarpe bendrą Ukrainos ir Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą. Kadangi abiejų tautų bendras elementas yra Rasos šventės, arba kitaip KUPOLĖS, ukrainietiškai – КУПАЛA, šventimas, šį pavadinimą pasirinkome kaip vienijantį simbolį, atskleidžiantį abiejų kultūrų bendrystę.
Mainų metu dalyviai aplankė ukrainiečių ir lietuvių tautoms reikšmingas vietoves, sužinojo apie istorines asmenybes, kurios turėjo įtakos abiejų valstybių kūrimuisi, susipažino su kultūros paveldu, kuris reikšmingas lietuvių ir ukrainiečių tautoms, diskutavo, žaidė, bendravo ir sukūrė bendrą Lietuvos ir Ukrainos jaunimo svajonę ateičiai.
Savo įspūdžiais po mainų dalinosi mainų dalyvė I g klasės gimnazistė Ugnė Dikaitė: „Rugsėjo ketvirtą dieną, ankstyvą rytą, mes, musninkiečiai, susirinkome Vilniaus oro uoste ir laukėme skrydžio į Lvovą. Mus, atskrydusius į Lvovą, pasitiko Jastrubičio mokyklos mokiniai. Apsikeitėme šalių vėliavėlėmis. Susipažinę susėdome į autobusą ir važiavome pusryčiauti. Bevažiuodami žaidėme susipažinimo žaidimą ir daugiau sužinojome vienas apie kitą. Papusryčiavę važiavome į Karpatų kalnus. Kalnuose leidomės Lyno keliu ir, pasiekę viršūnę, žaidėme žaidimus. Po to leidomės žemyn pietauti, o po pietų mūsų gidė Marija mus nusivedė prie gražiausio Karpatų krioklio Šipot, kuris daugeliui paliko didelį įspūdį. Prieš išvažiuojant į viešbutį turėjome laisvą pusvalanduką, tad galėjome susipažinti su kaimeliu bei apsilankyti jo mugėje. Pasiekę viešbutį, persirengę, ėjome vakarieniauti, o po vakarienės žaidėme žaidimus bei dirbome grupėse. Linksmai praleidę vakarą, nuėjome miegoti.
Kitą dieną vėl leidomės į kelionę. Aplankėme vietovę Tustan, kalną, ant kurio kažkada stovėjo pilis, sugiedojome Ukrainos ir Lietuvos himnus. Vėliau plaukėme valtimis pasiskirstę į 3 komandas upe 10 kilometrų. Tada važiavome į Lvovą. Po vakarienės mūsų laukė naktinis pasivaikščiojimas po Lvovą. Aplankėme karininkų bažnyčią, kurioje matėme žuvusiųjų kare bei vaikų, kurie liko be tėvų, nuotraukas. Labiau supratome, kas yra karas. Lipome į aukštutinės pilies kalną, nuo kurio atsivėrė Lvovo panorama, panašiai kaip Vilnius nuo Gedimino pilies bokšto. Diena baigėsi grįžus ir aptarus dienos įspūdžius ir veiklas.
Trečiąją dieną, po pusryčių, mūsų laukė miesto žaidimas po Lvovą. Kartu su ukrainiečiais ieškojome užuominų bei paslėptų užduočių, atradome bendrų sąsajų tarp Lietuvos ir Ukrainos. Po šio žygio turėjome laisvą pusvalandį, tad galėjome apsilankyti vietiniame amatų turgelyje. Vėliau vėl leidomės į kelionę. Mūsų laukė Luckas. Atvykę į Lucką aplankėme kunigaikščio Liubarto pilį, kuri liudija apie mūsų šalių bendrą istoriją. Bandėme įsijausti į tuos laikus, kai Vytautas Didysis čia surengė didžiausią puotą ir Liubarto pilies bokšte sušokome senovinį šokį. Po vakarienės leidomės į pažintinį žygį su fakelais po naktinį Lucką. Grįžome į Jastrubičį, kur mūsų laukė ukrainiečių šeimos. Jose gyvenome likusias dvi dienas. Mus svetingai priėmė, sočiai pamaitino ir suguldė šiltai miegoti.
Kitą rytą važiavome į Červonogrado mokomąją šachtą. Dalyvavome ekskursijoje. Čia mums papasakojo apie anglies kasybą ir šachtininko profesiją, kuri yra daugelio vietinių gyventojų pragyvenimo šaltinis. Po ekskursijos važiavome į Jastrubičio mokyklą, kurioje daug dirbome. Susiskristėme į komandas ir atlikome įvairias užduotis, pristatėme savo šalis ir mokyklas. Kai atėjo pietų metas, visi ėjome gaminti ukrainiečių tradicinio patiekalo – virtinukų su varške, bulvėmis, kopūstais ir vyšniomis. Papietavę vėl puolėme į darbus, sukūrėme bendrą svajonę – dokumentą lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis, kuriame surašytos mūsų svajonės abiejų šalių ateičiai. Po darbų keliavome į tas šeimas, kuriose gyvenome, bet ilgai neužsibuvome, nes mūsų garbei Jastrubičio miestelyje buvo surengta šventė. Susirinko daug žmonių. Renginio metu koncertavo vietiniai kolektyvai, kartu mokėmės ukrainietiškų ir lietuviškų šokių ir žaidimų. Pasirodė ir mūsų gimnazijos roko grupė „Iš kampo“ . Po šventės vyko naktinė diskoteka.
Atsikėlę ankstyvą sekmadienio rytą buvome išlydėti svetingų ukrainiečių šeimų. Buvome labai dėkingi už šiltą priėmimą, vaišingumą. Bevažiuodami į oro uostą aptarinėjome dienas, kurias praleidome Ukrainoje.
Kai praeina kelionės nuovargis, suvoki, kiek daug gražaus pamatei, patyrei, kiek naujų draugų susiradai, ką sužinojai, ko išmokai. Įgauta patirtis bei nuotykiai mūsų atminty išliks ilgam.“
Projekto vadovės Ieva Vaitkeviča ir Asta Jurkevičienė, Ig klasės gimnazistė Ugnė Dikaitė
Kelionių partneris: lagaminaivisiems.lt
