Lauryno Stuokos – Gucevičiaus „Atžalynas“

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

    Praeitą kartą rašiau apie pabrangusį mokestį už vaikų išlaikymą lopšelyje – darželyje. Ilgai rašiau, kelis kartus perrašinėjau, tikrinau visą įvykių eigą, stebėjausi, kaip taip atsitiko, kad nepastebėjome visų tvarkos aprašo pakeitimų. O yra taip, kad niekas su opozicija nesiruošia iš esmės diskutuoti, vyksta tik proceso imitacija, dažniausiai paskaitomas tik sprendimo projektas, paklausiama, ar turim klausimų, jeigu neturim, jeigu patys ko nors nepastebėjom, skubiai teikiamas sekantis klausimas, be teisės perklausti ir grįžus tęsti diskusiją.

   Taigi yra taip, kaip ir rašiau, kad nujaučiam, jog kažkas paslėpta, bet nežinome nei kas, nei kur. Čia kaip su ta adata šieno kupetoje. Jau maniau, kad vienas didesnių neapsižiūrėjimų pastebėtas ir išsiaiškintas. Bet…

   Prieš kurį laiką užeinu į vieną kavinę. Po pamokų prie staliuko sėdi dvi mokytojos ir gurkšnoja kavą. Kadangi esu pakankamai draugiškas, prisėdu ir užkalbinu. O apie ką su mokytojom kalbėtis, jeigu ne apie švietimą? Bent jau – tokia oficiali versija… Pokalbis buvo linksmas iki to momento, kai mokytojos ėmė kalbėti apie vieną tarybos sprendimą. Supratau, kad ir aš esu tos istorijos dalyvis. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas – namai, kompiuteris, internetas, naktis iki paryčių, ir daug kas paaiškėja. Bet apie viską nuosekliai.

Kaip man atrodė ir ko nepastebėjau?

   Liepos 26 diena, visų įmanomų komitetų bendras posėdis, liepos 30 diena, tarybos posėdis. Pirmą kartą toks abstraktus sprendimo projekto pavadinimas: „Dėl pritarimo projektų įgyvendinimui“, iš tiesų jis skamba taip: „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“. Nieko ypatingo, tik viskas pateikiama su tokia pompastika, lyg merės ir viską valdančiųjų dėka šviečia saulė, sukasi žemė, šviesos fotonai atsimuša į fotovoltinius elementus ir gaminasi elektros energija. Kitaip sakant, „Be merės ir viską valdančiųjų – VISIŠKA TAMSA“. Jokių išsamesnių diskusijų, keli klausimai dėl finansavimo šaltinių, procentų ir… sekantis klausimas.

    Mes, tarybos opozicijos nariai visada pritariame projektų įgyvendinimui, ir visada tarybos sprendimų projektuose būdavo parašyta taip: „Įgalioti Širvintų rajono savivaldybės ADMINISTRACIJOS DIREKTORIŲ pasirašyti su projektu susijusius dokumentus“.

    Tačiau, šį kartą buvo balsuojama dėl keturių atskirų projektų, dokumentus turėjo pasirašyti visi keturi direktoriai:

„Širvintų rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pritarti šių ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS visuomeninės paskirties pastatų modernizavimo projektų… įgyvendinimui“, ir:

„4.  Įgalioti Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ direktorių pasirašyti su projektu „Saulės fotovoltinės jėgainės diegimas Širvintų lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ susijusius dokumentus.

5. Įgalioti Širvintų progimnazijos „Atžalynas“ direktorių pasirašyti su projektu „Saulės fotovoltinės jėgainės diegimas Širvintų „Atžalyno” progimnazijoje“ susijusius dokumentus.
6. Įgalioti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorių pasirašyti su projektu „Saulės fotovoltinės jėgainės diegimas Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje” susijusius dokumentus.
7. Įgalioti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti su projektu „Saulės fotovoltinės jėgainės diegimas Širvintų rajono savivaldybės administracijos pastate“ susijusius dokumentus”

   Ir tik iš pirmo žvilgsnio lakoniškas sprendimo projekto punktas:

3. Išsamus faktinis ir teisinis pagrindimas.

„… Tarybai nusprendus pritarti, kad būtų įgyvendinti projektai, įgaliotos įstaigos teiks paraiškas paramai gauti …“

Negaliu kalbėti už visą opoziciją, bet neabejoju, kad daugelis supratome taip: „Pastatai – Širvintų rajono savivaldybės, tai visa projektų dokumentacija yra administracijos rūpestis, o minėti įgalioti direktoriai TIK PASIRAŠYS SUSIJUSIUS DOKUMENTUS IR TEIKS PARAIŠKAS“

Kaip buvo, bet aš to nežinojau…

      Mano pašnekovės dvi mokytojos, kad ir nenoriai, be konkrečių vardų, kiek įmanoma aptakiai pasakoja, apie tai… apie ką jau kalba visa mokytojų bendruomenė. Bet, kaip visada – nuosekliai.

    Net neabejoju, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija tiesiog dievina visus įmanomus projektus, žino mintinai visas finansavimo priemones ir paraiškų bei investicinių projektų teikimo datas. Bet.

     2019 m. liepos 2 dieną Širvintų rajono savivaldybės administracija ir  MB ES fondų ir verslo teisės kontora pasirašo „Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis dėl paraiškų ir ataskaitų parengimo dėl fotovoltinių elektrinių įrengimo visuomeninės paskirties pastatuose“ Nr S-223.

     2019 m. liepos 15 dieną nuo 8 valandos Aplinkos projektų valdymo agentūra vykdo aukščiau minėtų paraiškų priėmimą.

    2019 m. liepos 30 dieną taryba pritaria sprendimo projektui.

   Po kelių dienų, rugpjūčio pirmomis dienomis (spėju) lopšelio – darželio, progimnazijos ir gimnazijos direktoriai gauna tarybos sprendimą. Paskaito, o ten parašyta: „…pasirašyti su projektu susijusius dokumentus“. Atrodytų, nieko sudėtingo, bet tai tik viena realybės pusė. O kai direktoriai sužino kitą realybės pusę, manau, jiems kyla noras skelbti nepaprastąją padėtį.

      Tiek įstaigų direktoriams, tiek jų pavaduotojams, padėjėjams, manau, ir eiliniams mokytojams, nėra naujiena rašyti projektus ir juos laiku pateikti. Bet jie yra mokytojai, ir jiems yra įprasta rašyti su švietimu ar su švietimo kokybe susijusius projektus. Švietimo įstaigų vadovai, administracija turi rūpintis ir rūpinasi, pirmiausia ŠVIETIMO KOKYBE. O dabar, rugpjūčio pradžioje, kai reikia ruoštis mokslo metams, jie visi tampa ūkvedžiais. Bet tikrasis šokas ištinka, kai sužino, kad yra atsakingi už krūvą visokių dokumentų, visokių leidimų, kuriuos privalo gauti, o tie leidimai išduodami per gan netrumpą terminą.

   2019 m. rugsėjo 16 d. 17.00 valanda. Tik iki šio laiko Aplinkos projektų valdymo agentūra vykdo aukščiau minėtų paraiškų priėmimą.

     Jeigu gerai supratau, tai nei viena švietimo įstaiga negavo jokio konkretaus įsakymo, ar kito nurodymo, su konkrečia užduotimi, kur būtų išdėstyta, ką ir kada padaryti, kur konkrečiai kreiptis, iki kada gauti visus leidimus, kiek tai laiko užtrunka. Nujaučiu, kad kai nepadeda niekas, belieka konsultuotis vieniems su kitais, su kitų rajonų kolegomis, ar važiuoti pas „korepetitorius“ į Vilnių… O laikmatis skaičiuoja paskutines dienas.

     Man gėda, kad taip įvyko. Man gėda už kai ką, kad taip ilgai miegojo ir tik liepos 30 dienos tarybos posėdžiui, prabudusi, sugebėjo pateikti anksčiau minėtą sprendimo projektą. Nuo liepos 15 dienos priimamos paraiškos, o taryba pritaria tik liepos 30 dieną. O kodėl ne birželio mėnesį? Man gėda už tokią administraciją, kuri nepateikė pilnos informacijos, kaip tie projektai konkrečiai bus vykdomi, ir dar dešimt kodėl. Kaip viskas atrodo mokytojų ir visuomenės akyse? Kas atsakingas už šitą „ekstrymą“? Taryba balsuoja kolegialiai, tai tarybos nariai priėmė tokį neapgalvotą ir pavėluotą sprendimą.

     O dabar apie tai, kas bent jau mokytojų bendruomenėje, yra vieša paslaptis. Gimnazijos direktorė nespėjo surinkti visų dokumentų ir jų pateikti. Tačiau ne viena mokytoja pasakoja, arba paklausta nepaneigia vienos pikantiškos aplinkybės. Elektroninis dienynas TAMO visiems mokytojams atsiuntė vieną laišką, o jame rašoma, kad KAI KAS labai asmeniškai, aukščiausiu lygiu, nutarė nubausti gimnazijos direktorę. Taryba pati susimovė, pavėlavo, pavėlavus įgaliojo pasirašyti, o bausti nutarė KAI KAS.

Trys palaimintosios

    Kol kava neataušo, norėčiau sugrįžti pas mokytojas. Taigi, kaip visada, pokalbio pabaigai desertas – personalijų klausimas. Gandai, kad virš gimnazijos direktorės galvos tvenkiasi juodi debesys sklandė jau nuo pavasario. Gimnazijos direktorės sumanumas, savarankiškumas, sėkmingai vykdomi projektai, drąsa kalbėti tiesiai – kai kam tapo sunkiai pakenčiami… kiek galima su tuo taikytis? Taip, ši nelemta gimnazijos direktorės nesėkmė, kai kam dovana – kamuolys tiesiai į rankas.  Su mokytojomis aptariame patį naujausią straipsnį, kuriame aprašoma viena, negalią turinti gimnazijos ekonomikos mokytoja. Straipsnis tikrai gerai parašytas, tik vienas bet. Mokytoja dirba gimnazijoje, tai kas galėtų geriau žinoti ir papasakoti apie mokytojos pasiekimus, atkaklumą ir darbštumą, apie jos pasiryžimą imtis auklėti vieną klasę, jeigu ne direktorė? Tačiau straipsnio pabaigoje kalbinama NE gimnazijos direktorė, ir straipsnio pagrindinėje nuotraukoje ekonomikos mokytoja NE su gimnazijos direktore.

    Manot, kad tokia puiki gimnazijos direktorės nesėkmė, ir nepaminėjimas straipsnyje yra sutapimas? Aš taip nemanau. Tiesiog, taip jau Širvintose yra, kad žmonės, kurie čia yra neparankūs, prieš susiprasdami patys išeiti, arba prieš pradėdami blogai dirbti, dingsta iš viešos erdvės, jų pavardės blunka, trinasi, kol galiausiai išsitrina kartu su pačiu žmogumi. Taigi, jeigu gimnazijos direktorė išsitrintų iš Širvintų viešosios erdvės, pats savaime išsispręstų vienas subtilus klausimas. Artimiausiu metu lyg atsilaisvins dvi darbo vietos, o palaimintosios, kurios nusipelniusios laimėti, yra trys.

Lauryno Stuokos – Gucevičiaus „Atžalynas“

    Déjà vu. Savaitę laiko žinau ir vis galvoju apie visą šią istoriją. Ir toks jausmas, kad visą tai kažkur jau girdėta, lyg išgyventa. Esminis klausimas, kas netylės, atsistos, ir pasakys, ką iš tiesų galvoja? Gal administracija, kuriai vien tik projektai akyse, o gal surambėję tarybos nariai? Kas garsiai įvardins, kad pagrindinė gimnazijos direktorės pareiga – rūpestis švietimo kokybe. Kad gimnazija, palyginus su 2011 metais skiriasi kaip diena ir naktis. Kad gimnazijoje įgyvendinami projektai, lavinantys gimnazistus. Kad gimnazijos direktorė turi autoritetą gimnazistų akyse. Déjà vu. Man labai įdomu, kaip elgsis gimnazistai, jeigu dar nežino, sužinoję visą šią istoriją? Kaip elgsis gimnazistai, žinodami, kad, gimnazijos direktorė, laiko ir nevykusios tarybos įsprausta į laiko kampą, nespėjo pateikti saulės fotovoltinių jėgainių paraiškos? Déjà vu. Visa tai girdėta. Kazys Binkis „Atžalynas“. Vienintelė viltis – kas, jeigu ne jaunimas? Keičiasi tik forma, turinys niekada nesikeičia. Jaunimas visada buvo idealistai, visais laikais kovojo prieš neteisybę. Tik šį kartą pagrindinis herojus ne gimnazistas, o gimnazijos direktorė. O klasėje atrodys taip, kaip buvę: seni suolai eilėm, juoda lenta… Ir sakinys – lyg užrašytas vakar – su ta pačia gramatine klaida.

„Atžalynas“ (Kazio Binkio pjesės motyvais)

Pirma dalis https://www.youtube.com/watch?v=pQUn6duUYaY&feature=emb_title

Antra dalis https://www.youtube.com/watch?v=QrD8XYI3FoE&feature=emb_title

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys