Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu,
Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos.
Bus skarele, kai ašara nurieda,
Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.
Audėjos Zofijos gyvenimas ir meilė supinti gražiausiuose juostų raštuose. Ji mylėjo vsus – vaikus, aplinkinius gyvenimą. Ji džiaugėsi viskuo, kas mus supa ir mokė džiaugtis mus – dienos centro vaikus. Mums Ji – kuklumo ir atsakingumo simbolis.
Mūsų mieloji Audėja (taip ją vadinome) liks mūsų atmintyje, ji šypsosis iš mūsų audžiamų juostelių, kurias pati mus išmokė austi, ji ir toliau mus šildys savo mums dovanota šiluma, geru žodžu. Tik žodis jau bus nebylus…
Tariame nuoširdžius užuojautos žodžius Zofijos Jablonskienės šeimai ir visiems, kurie ją mylėjo.
Širvintų vaikų dienos centro vaikai ir vadovės
Va čia tai netektis