Kas maudosi pinigų baseine? (I dalis)

   2018-10-09 internetiniame portale alfa.lt merė Živilė Pinskuvienė paskleidė žinią: „Širvintos – sporto traukos centras: dar šiais metais atidaromas naujas baseinas“. Straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš statomo baseino vidaus patalpų. Su straipsniu galite susipažinti čia.
Atsiliepiant į šį akivaizdų melą 2018 m. pabaigoje parašiau straipsnelį: „Merė jau maudosi baseine? Kur keliauja Širvintų sporto kompleksui skirti pinigai?“, kuriame teigiau: „jeigu sporto komplekso statybos darbai vyks taip kaip iki šiolei, tai ir 2019 m. pabaigtuvių nebus. Iš kitos pusės, dirbti statybininkams nėra jokios paskatos, statybos bendrovė pinigus gavo. Statybos bendrovės vadovai šiandieninėje situacijoje turi daugiau pasirinkimų nei Savivaldybė. Pavyzdžiui, statybos bendrovė būtų labai laiminga (ir piniginga), jei Savivaldybė nutrauktų sutartį, be to, bendrovė gali restruktūrizuotis, bankrutuoti ir pan.“

    Liūdnos prognozės išsipildė vienu iš mano dar prieš metus minėtų būdų. Bendrovė kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo, bet bankrotas šios istorijos dalyviams tik nebloga išeitis iš šios dienos situacijos ir galimybė šios istorijos tąsai, apie kurią sužinosime jau 2020 m.
Sporto komplekso statybos istorija panaši kaip ir visų kitų objektų, kurie yra pastatyti arba statomi Savivaldybėje. Tik vienas skirtumas – bankrotas, kuris, beje, nėra staigmena, o logiška 2016 m. rugpjūčio mėn. 23 d. sutarties Nr. S-274 tarp Savivaldybės ir UAB „Irdaiva“ pabaiga. Bankrotas tik padidins Savivaldybės ir Valstybės biudžetų nuostolius. Be to, bankrotas naudingas tiems, kas savo veiksmais, atliekant viešuosius pirkimus, pasirašant ir vykdant sutartis, užprogramavo šią situaciją. Tokią baigtį jau galima buvo numatyti skaitant pirkimo dokumentus, pasirašytą sutartį. Apie tai rašiau dar 2016 m. ir spėjau, kad „Irdaiva“ objektą paliks 2019 m. kovą. Nedidelė paklaida.
Tad dirstelkime kaip sukasi šis kvailysčių ir (ar) korupcijos malūnas statybos objektuose už visų mūsų pinigus, Sporto komplekso statybos pavyzdžiu.

Tarnyba pareikalavo nutraukti sutartį, bet viskas baigėsi teismu ir 68 tūkst. pinigine bauda Savivaldybei už Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų nevykdymą. Bet baudas už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, išlaidas advokatų kontoroms teisminiuose ginčuose apmoka Savivaldybės administracija. Kitaip sakant, sumoka visi tie, kurie sąžiningai dirba ir moka mokesčius.

    Įprastai prieš pradedant statybą yra parengiamas techninis projektas. Savivaldybės vadovai Sporto komplekso techninio projekto neturėjo ir neplanavo jo rengti. Techninio projekto užsakovas buvo statybos bendrovė „Irdaiva“, jungtinės veiklos partneris UAB „Tiksli forma“ suprojektavo statinį. Tai pats neracionaliausias, neefektyviausias ir neskaidriausias pirkimo būdas, kuris tam tikrais atvejais galėtų būti naudojamas nebent mažos vertės paprastojo remonto, technologinės įrangos pirkimo su paprasto statinio pastatymu ir panašiais atvejais. Šiuo atveju, Savivaldybei pasirašius projektavimo paslaugų kartu su statybos darbais sutartį, pagrindinis dokumentas, kuriame Savivaldybė (užsakovas) nustatė savo reikalavimus planuojamam statiniui ir kuriuo turi vadovautis rangovas yra su viešojo pirkimo dokumentais pateikta techninė užduotis. Techninė užduotis yra vienintelis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi ne tik projektuojant statinį, bet, deja, ir tuo atveju, jeigu statant statinį kiltų nesutarimai dėl darbų objekte. Savivaldybė gali iš rangovo reikalauti tik tiek, kiek nurodė techninėje užduotyje. Visa kita, kas konkrečiai nenurodyta techninėje užduotyje, yra rangovo reikalas – ką jis suprojektuos, kokius įrenginius sumontuos ir kokias medžiagas panaudos. Todėl tikrasis Sporto komplekso statybos šeimininkas yra rangovas, iš kurio šiuo atveju nedaug gali pareikalauti, nes Techninėje užduotyje surašyti tik neesminiai dalykai, panašūs į pradžiamokslio rašinėlį apie drambliuko svajones. Su sutartimi galite susipažinti čia, techninę užduotį galite rasti čia.

Taip pat reikia pažymėti, kad Širvintų sporto centro baseino statybos kaina yra ženkliai didesnė lyginant su tuo pačiu metu statomų tokių objektų 1 kv. m. statybos verte.

    Paimi tokius pirkimo dokumentus, perskaitai Savivaldybės parengtą techninę užduotį, būsimo statytojo ir tuo pačiu projektuotojo UAB „Irdaiva“ pasiūlymą su priedais ir kyla klausimas – kam naudinga buvo parengti tokią sutartį? Šiuo atveju manau tiktų paklausti – kas ją atsiuntė ar atvežė? Sutarties, manau, neskaitė tie asmenys, kurių parašai puikuojasi kiekviename puslapyje. Suprantama, nebuvo reikalo jos skaityti, nes jau sutarties pasirašymo momentu sutarties šalims buvo aišku, kad sutarties nuostatų bus nesilaikoma. Tokios apimties objektai savivaldybėse pastatomi per 3-4 metus, prieš tai jau turint parengtą techninį projektą. Širvintų atveju rangovo pasiūlyme nurodyta, kad darbus atliks per 24 mėn., o sutartyje darbų atlikimo terminas jau 28 mėn. Jeigu skaitėt, tai tikriausiai pastebėjot, kad statybos bendrovės „Irdaiva“ pasiūlyme yra ištrintos darbų grupių kainos, palikta tik galutinė sutarties suma, nes statybos bendrovė nurodė, kad tai konfidenciali informacija. Tai yra įžūlus veiksmas, visiška savivalė, į kurį Savivaldybės vadovai turėjo reaguoti kaip į neteisėtą statybos bendrovės reikalavimą, nes Viešųjų pirkimų tarnyba yra seniai išaiškinusi ir paskelbusi savo internetiniame puslapyje kas yra konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius taip pat ne kartą pasisakė, kas viešuosiuose pirkimuose gali būti laikoma konfidencialia informacija. Bet nė vienai iš šalių tai nerūpėjo, nes greičiausiai šiuo klausimu Savivaldybės ir statybos bendrovės vadovų interesai sutapo.

   Tai kodėl gi slepiamos darbų grupių kainos? Ši sutartis yra bendros kainos sutartis, todėl svarbi galutinė atliktų darbų vertė. Iš pirmo žvilgsnio Savivaldybei lyg ir neturėtų rūpėti tarpinės (darbų grupių) kainos, bet tik tuo atveju, jei sutartis įvykdoma ir objektas atiduodamas eksploatacijai. Jei statinio statyba nebaigiama, kaip šiuo atveju, užsakovas lieka apkvailintas ir tai gresia dideliais nuostoliais. Atsivertus tokį įkainotų veiklų žiniaraštį su darbų gupių kainomis, tokių gudragalvių išmonė matytųsi kaip ant delno, todėl ir buvo slepiama. Tačiau yla per tam tikrą laiką vis tiek išlenda iš maišo. Pavyzdžiui, 2016 m. šiam objektui buvo skirta 250 tūkst. Eurų. Kadangi statybos darbai nebuvo vykdomi, galima numanyti, kad šie pinigai atiteko rangovui už projektavimo paslaugas. Kiek rangovas sumokėjo jungtinės veiklos partneriui – projektavimo įmonei už Sporto komplekso techninį projektą, tai jau kito, statybininkų ir projektuotojų sutarties ar susitarimo reikalas, bet manau, kad žymiai mažiau, tuo galima įsitikinti palyginus kiek tokios paslaugos tuo metu kainavo rinkoje. Taigi, esant tokiai situacijai, kai rangovas pats projektuoja ir pats stato, pirmuosius darbus: projektavimą, pamatus, pastato konstrukcijų montavimą ir t.t. rangovas gali įsivertinti žymiai didesnėmis kainomis, o likusius, statybos pabaigoje, tiek pat sumažinti, kad bendra objekto vertė atitiktų pasiūlytą kainą ir pasirašytą sutartį. Tuo labiau, kad nėra su kuo rangovo pateiktų darbų grupių kainų palyginti, nes techninį projektą rengė patys statybininkai, todėl statinio skaičiuojamosios dalies rengti net neprivalėjo. Be to, visais atvejais, statybos bendrovei yra naudinga pirmuosius darbus įvertinti kuo didesnėmis sumomis, nes tai nieko statybos bendrovei nekainuojančias apyvartinės lėšos, taip pat atsiranda pinigų atsiskaityti ir kitiems šalia Sutarties ir susitarimų esantiems klientams. Taip pat reikia pažymėti, kad Širvintų sporto centro baseino statybos kaina yra ženkliai didesnė lyginant su tuo pačiu metu statomų tokių objektų 1 kv. m. statybos verte.
Tokios vertės objektų, kaip Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas, pirkimo dokumentai pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimo dokumentų atrankos metodiką buvo atrinkti patikrai ir įvertinti. Tarnyba pareikalavo nutraukti sutartį, bet viskas baigėsi teismu ir 68 tūkst. pinigine bauda Savivaldybei už Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų nevykdymą. Bet baudas už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, išlaidas advokatų kontoroms teisminiuose ginčuose apmoka Savivaldybės administracija. Kitaip sakant, sumoka visi tie, kurie sąžiningai dirba ir moka mokesčius. Taigi, viskas nuo pradžių buvo sudėliota ir sumodeliuota taip, tarytum rangovas atėjo ne pastatyti Sporto kompleksą Širvintose, o tik padirbėti iki tam tikro laiko, taip kaip katinas nulaižyti grietinę nuo pieno puodynės.

Bus daugiau.

Vytas Šimonėlis