Atminties dulkes nupūtus… Gruodžio 10-oji. 2015 m. Širvintos

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Foto ir video iš autorės archyvų /
Daugeliui tai eilinė žiemos diena, žyminti, jog iki gražiausių metų švenčių teliko vos dvi savaitės. Virtualus kalendorius DAY teigia, kad šią dieną minimos trys dienos: Tarptautinė žmogaus teisių diena, Futbolo diena, Nobelio diena.
Tačiau ši diena yra be galo svarbi labai nedidelei grupelei širvintiškių ir kur kas didesnei juos palaikiusiųjų grupei. Kaip sako Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė: „atminties dulkes nupūtus…”.
Štai ir mes nupūtėme šiek tiek dulkių nuo savo archyvų.
2015 metų gruodžio 10 diena, o tiksliau – jos vakaras, kiek daugiau nei dviem dešimtims širvintiškių atmintyje išliks visam gyvenimui. Tą dieną jie paskutinį kartą uždarydami savo darbovietės duris ant laiptų uždegė žvakutes. Ne, neatminimui. MIRUSIAI DEMOKRATIJAI ŠIRVINTOSE.
Tuomet tylioji žvakutės akcija pasirinkta, norint atkreipti visuomenės dėmesį į susidariusią situaciją Širvintų rajone, kai iš darbo atleidžiami specialistai ne dėl to, kad neturi pakankamos kompetencijos ir žinių, o todėl, kad jie priklauso kitoms partijoms nei tuometinei Darbo. Atleisti ir nepartiniai tarnautojai, kurie principingai pasirinkę netapti jokios partijos nariais.
Degdami žvakutes už mirusią demokratiją kalbinami atleistieji tvirtino: „Mes visi išeiname pakeltomis galvomis. Esame atleisti ne dėl to, kad blogai dirbome, o dėl to, kad turime kitokią nuomonę, nei dabar rajone leistina.”
Ką tik neteisėtai atleisti žmonės žadėjo nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės. Tuometiniai opozicijos lyderiai su Kęstučiu Pakalniu priešakyje subūrė atleistuosius kartu. Į pirmą susitikimą buvo pakviesti du advokatai, kurie paaiškino, koks kelias laukia, kaip viskas vyktų. Vieną jų – Meilutės Saidienės pakviestą Gitaną Gudaitę – pasirinko didžioji dauguma atleistųjų. Nuo tos dienos jie, palaikydami vieni kitus, padrąsindami ir pasitardami ėjo (vėliau ir važiavo) į teismus. Atleistieji, būdami kartu, jautėsi stiprūs ir džiaugėsi kiekviena, kad ir mažiausia pergale.
Kaip šiandien prisimenu pirmąjį teismo sprendimo skaitymą. Vidinis drebulys buvo toks stiprus, kas vos vos išgirdau – PRIPAŽINTI ATLEIDIMĄ NETEISĖTU. Tuomet apsikabinę verkėme. Negalėjome patikėti, kad teismas pripažins valstybinę įstaigą pasielgus neteisėtai. Kad teismas stojo nuskriaustųjų pusėn – mums atrodė neįtikėtinas faktas. Žinoma, negalima nepripažinti advokatės Gitanos Gudaitės darbo ir pastangų. Tik buvę kartu žino, kiek ši moteris, advokatė, psichologė, padarė, kiek patarinėjo, ieškojo, nagrinėjo ir … guodė.
O teismai vis ėjo. Pirmoje instancijoje, antroje… Bylas nagrinėjo Širvintų, Vilniaus, Švenčionių teismai. Ilgiausiai užsitęsė vienos gydymo įstaigos vadovės atleidimo byla. Šiandien jau galiu pasakyti, kad kartą labai labai tyliai man advokatė prasitarė, jog ji nesijaučia saugi laukdama šio sprendimo. Bet ir jis buvo teigiamas atleistiesiems.
Nebūtų teisinga rašyti, kad viskas ėjosi lyg svietu patepta. Buvo ir nesėkmių, klupimų, pasidavimų. Tačiau ir vėl kilta, vėl eita, skųsta, ieškota, bylinėtasi. Galutinis rezultatas toks: visi bylinėjęsi atleistieji pripažinti ATLEISTI NETEISĖTAI. Vieni grąžinti į darbą, kitiems paskaičiuotos kompensacijos, treti besibylinėdami susirado kitus drabus.
Tuomet tarp atleistųjų juokauta: „Kokia gera merė ir kaip myli atleistuosius. Išleido atostogoms metams ir atostoginius sumokėjo už visą laikotarpį”.
Lygiai po metų, kai jau pirmieji aleistieji džiaugėsi pergalėmis pirmos instancijos teismuose, buvo organizuota antroji akcija – Žvakučių Vilties takas. Šiuo žvakučių Vilties taku atleistieji ir juos palaikantys siekė atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, administracijos direktorė Ingrida Baltušytė Četrauskienė ir kiti rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų vadovai, nevykdydami teismų sprendimų rodo nepagarbą ne tik atleistiems žmonėms. Tokiu elgesiu Širvintų rajono vadovai rodė nepagarbą teismams, įstatymui, o tuo pačiu – Lietuvos Valstybei ir tuometinei jos vadovei – Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Žvakučių Vilties taku siekta priminti, kad atleisti žmonės ir toliau kovos teismuose, o iš visuomenės ir Lietuvos Respublikos vadovų tikisi palaikymo, siekiant Teismų sprendimų vykdymo.
Žvakučių Vilties takas liudijo, kad atleistieji sugrįš.
Kartą kalbinant laimėjusius bylas, viena iš atleistųjų parašė: „Sveika, Neringa. Labai prašau suprasti, nubraukiau brūkšnį toje istorijoje. Nebenoriu prisiminti ir vėl draskyti jau apgijusios žaizdos. Stengiuos viską pamiršti, kas buvo, nes per daug vaistų išgerta. ”
Ir išties nedrįstu berti druskos ant gyjančių žaizdų (todėl neminiu nė vieno vardo). Tokių prašymų išgirdau net ne vieną. Būdama šalia mačiau kiekvieno skausmą ir neviltį. Tad kiekvienam, kuris pripažintas neteisėtai atleistas, kiekvienam, kuris nedrįso eiti į teismą, kiekvienam, kurie šiuo metu yra „paskatinti” išeiti iš darbo „savo noru” noriu pasakyti: ačiū už jūsų drąsą, už tai, kad mes galėjome įsitikinti profesionaliais Širvintų ir Lietuvos teisėjais ir patikėti, kad teisingumas nors ir labai sunkiai, bet nugali.
Ačiū, kad parodėte, jog net ir pačiame tamsiausiame skersgatvyje yra galimybė rasti šviesą.
Gal ir ne veltui gruodžio 10-oji yra Tarptautinė žmogaus teisių diena. Širvintose ji tikrai švenčiama. Nors ne miesto aikštėje, be fejerverkų, bet yra žmonių, kurie ją vis dar prisimena su dideliu jauduliu.
Po „Žvakučių akcijos už mirusią dekokratiją”, po „Žvakučių Vilties tako” buvo planuotas pergalės laužas. Manęs dažnai paklausia, ar nieko nežinau. Žinau.
Gal žinote, šiaurėje, kai vyksta šunų kinkinių varžybos, varžybų liepsna dega tol, kol sugrižta VISI varžybų dalyviai. Kartais jai tenka ilgokai degti. Širvintose tas pats. Dar neužverstos kelios bylos dėl to, kad atleidusieji asmenys kompensuotų savivaldybės įstaigų nuostolius, patirtus teismuose. Bendra suma per tris šimtus tūkstančių eurų. Ir tikrai žinau, kad kai bus užversta paskutinė byla – pergalės laužas išties degs. Kur ir kada – sužinosite ir jūs.
O prieš kelias dienas sulaukiau dar vieno skambučio su prašymu duoti atleistųjų advokatės kontaktus…
Neringa ir „Krašto žinios” ir toliau bus su Jumis. Tad skambinkite, rašykite, kalbinkite gatvėje. Tik kartu mes nepalaužiami.