Per balas ir per tirštą rūką šiemet į mūsų namus ir širdis klampoja Kalėdos… Tačiau aplink spindi gražuolės žaliaskarės, naktyje žybsi lemputės ir primena – šventės jau čia pat.
Šiemet aš matyt buvau labai gera… Šiomis dienomis pylėsi dovanos, Kalėdų seneliai ir Kalėdų mergaitės vis beldėsi pas mane… Vieną mergaitę atvežė jos vyras, iš Vilniaus į Vilnių per Musninkus, vien tam, kad apsikabintume. Be galo miela širdžiai, kai suvokiu, kad kai kam esu labai svarbi…
Ir visai nesvarbu, kad kieme telkšo balos ir lyja lietus… mano širdyje balta balta… Kaip baltai papuošta eglutė mano namuose, kaip tas dovanotas gėlių meškutis, akimirkai sugrąžinęs į vaikystę…
Kalėdos…
Dar akimirka… ir ant žemės nusileis dovanų naktis… Spalvotuose popierėliuose supakuotų žaislų ir saldainių naktis… Tą naktį, kai į žemę pabirs daiktų liūtis, norėtųsi, kad po egle kiekvienas rastume ne daiktą, ne čekį, net ne pažadą, o … Viltį, kad rytojus bus gražesnis, Tikėjimą, kad kažkas išgirs tavo tylų laukimą, Žinojimą, kad visada atsiras žmogus, kuris išties pagalbos ranką, Meilę, kuri leis suprasti, jog nieko nėra svarbesnio ir džiugesnio, Ramybę, kai tyloje būna gera ir jauku…
Šią stebuklingą naktį linkiu, kad kiekvienas sulauktų savosios laimės ir sušildytų sielą prie to, kurio laukė… mylimieji vienas prie kito, jauna šeima, sūpuodami ilgai lauktą mažylį, mamos, sulaukusios namuose savo vaikų, senoliai džiaugdamiesi anūkų šurmuliu…
Apkabinkime ir priglauskime tuos, kurie laukia mūsų grįžtančių iš darbų, iš rūpesčių, iš nežinomų minčių… Apkabinkime ir pasijuskime esantys savo namuose…
Ir lai širdyse būna balta balta…
Su nuoširdžiausiais linkėjimais, kaip ir iki šiol – su Jumis ir dėl Jūsų – Neringa ir Krašto žinios.
Nekalbek visu vardu. Ne visi mes, o tik tamsta ponas. As tikrai ne.
Ačiū už tikrą nuoridumą. Saugok jį
Mieloji mūsų Neringa, kad niekada neatbuktų Tavo plunksna!
„Tą naktį, kai į žemę pabirs daiktų liūtis, norėtųsi, kad po egle kiekvienas rastume ne daiktą, ne čekį, net ne pažadą, o … Viltį…”
O gal ne?
Gal tegul kalba klajūnų vyrų dovanojamos gigantiškos gėlių puokštės?
Gal tegul ūkanotą dangų apšviečia šalta Kalėdinių daiktų- eglučių šviesa, kad dėmesys nukryptų nuo savivaldos merginų darbelių?
Ir visada, kai reikės rinktis tarp DAIKTO ir ŽODŽIO,
visada rinkitės pagal save.
Gal mes ir ne visada suskubam parašyti ar atsakyti, bet mes visada su Tavimi Neringa. Lygiai taip jaučiam ir Tave šalia, su Tavo gerumu ir šiluma. Linksmų švenčių.