/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Nuotrauka autorės /
Kaskart, kai stovi tarp buvo ir bus, norisi nuveikti ką nors tokio ypatingo, kad išliktų ilgam atminimui. Būna ir taip, kad ieškau ieškau to vienintelio pačio svarbiausio kadro, o jis kažkur slapstosi ir paspaudus fotoaparato mygtuką suvokiu – ne, noriu kažko kito. O būna atvirkščiai – kadro lyg ir neieškai, nes norimas jau padarytas, bet tuo metu į tavo akiratį ateina TAS kadras, apie kurio galimybę net nesvajojai ir kurio didingume pranyksta visų kitų kadrų prasmė.
Taip nutiko ir man paskutinę šių metų dieną. Kaip aklai vištai grūdas – pasakytų senoliai.
Padarius „reikiamus” kadrus ir besukant namo iš už eglutės pasirodė JIE – Kristina ir Čingizas.
Ačiū, mieliems jaunavedžiams, kad savo džiaugsmo akimirka sutiko pasidalinti su „Krašto žinių” skaitytojais. Kviečiau visus prisiminti savo pirmąjį kartą… pirmą žingsnį, pirmą parašytą raidę, pirmąjį bučinį, pirmąją meilę … ir daug kitų pirmųjų kartų. Lai jus visus lanko pirmieji kartai, lai pakylėja jie jūsų sielas.
O jaunai šeimai visi kartu palinkėkime, kad santuokoje išsipildytų visos jų viltys.
Širvintos metus baigia naujos šeimos palaiminimu. Gal tai ir yra gyvenimo prasmė?
