Užgavėnės – tai žiemos palydos ir žemės žadinimo pavasariui šventė. Senovėje atsisveikinant su žiema paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgoma, ypač mėsos: sekmadienį – triskart, pirmadienį – šešis, antradienį – net devynis.
Užgavėnių dienos tradiciniai valgiai: įvairiausi blynai, šiupinys iš kruopų ir žirnių, spurgos, kiaušinienė. Darželinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai smagiai smaguriavo įvairiausiais mamų keptais blynais: ir mieliniais, ir lietiniais, ir su braškių uogiene, ir širdelių blynais, o kur dar šokoladiniai, vafliai, įvairiausi pyragai! Gardumėlis!
Apsirengę per žiemos šventes persirengėliai vaizduoja atkeliavusias iš Anapus protėvių dvasias. Vėlesnių laikų pramanai – čigonai, vengrai, ubagai, žydai, velniai, raganos, Lašininis su Kanapiniu, Morė. Nelįsk prie jos artyn – kai švystelės kočėlu ar šluota!
Teateinie greičiau pavasaris!
Visos Užgavėnių apeigos artina jį, žadina žemę. Senovėje buvo sakoma, jei per Užgavėnes sninga, o šiandien snigo – geri linai užauga. Tad šiemet laukim gero derliaus. Vaikai smagiai vijo žiemą, žaidė žaidimus: “Džiaugias senis po žiemos”, “Ožka”, “Kepė močia blynus”, “Šiaudų batai” ir k t.
Milda
