Tik niekada joms teisių nebus per daug

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

   Gyveno anuomet pasauly trys broliai. Du buvo protingi, du buvo turtingi, o trečias poetas.

   Pragmatiški ir patogūs, du turtingi ir protingi broliai buvo tikras praktiškumo įsikūnijimas. Jie visada laukdavo tos dienos. Jiems viskas būdavo aišku, ir jie visada žinodavo kaip elgtis. O elgdavosi jie kiekvienais metais taip pat. Atsikeldavo ankstėliau, švariai nusiskusdavo, pasikvepindavo, pasipuošdavo, gal būt netgi kostiumais, ir išskubėdavo į gėlių parduotuves. Turtingas pirkdavo rožes, protingas tulpes. Visada žinodavo kiek gėlių pirkti, nes buvo pragmatiški, ir visada žinodavo KĄ ir UŽ KĄ sveikins. Žmona, draugė, bendradarbė, kursiokė, galbūt netgi draugo žmona – juk proga? Jaudinanti akimirka – atsidaro pasibelstos durys.

   Jie: „Sveikinu su kovo 8-ta“, „Sveikinu Moters dienos proga“.

   Jos: „O, tai tu? Kaip netikėta. Malonu, kad nepamiršai. Ačiū. Bet tai kokios gražios gėlės… Kur pirkai? Supratau. Bet ir netingi. Tikras šaunuolis…“

  Viskas tikra ir nuoširdu. Joms tikrai malonu, nes puikios dienos puiki pradžia. Jiems tai tarsi nuodėmių atleidimas nuo praeitos kovo 8-osios iki dabar. Jos kaip tik turi torto ir kavos. Jie turtingi ir protingi, moka sakyti tostus apie jų grožį ir žavesį. Kalbama apie šeimos židinio puoselėjimą, gyvenimo gėles, apie tai, kokios moterys reikšmingos vyrų gyvenime. Apie bet ką, tik ne apie pačių moterų gyvenimus. „Kovo 8-ta“ kaip ir visada, nepriekaištinga. Jos tokios moteriškos, o jie patenkino savo vyrišką ego.

   Trečias brolis poetas neskubėjo į gėlių parduotuvę. Nes neturėjo sąrašo, ką reikia pasveikinti. O klausimas „UŽ KĄ SVEIKINTI?“ arba „KOKIA PROGA SVEIKINTI?“ atrodė iš ties filosofinis. Taigi, už ką ir su kuo moteris šiais metais sveikinti?

   Bet palieku tris brolius ramybėje, nes tai viso labo metafora. O toliau bandysiu parašyti apie tai, nuo ko šiomis dienomis buvau atkalbinėjamas: „Nedaryk šito, nes už tave niekas nebalsuos“. O aš manau, kad bijančių, jog už juos „nebalsuos“ yra tiek daug, kad dar vienu būtų jau per daug. Aš tradiciškai nieko nebijau.

   Keista ta Kovo 8-oji diena. Eilinį kartą Lietuva pasidalina į dar dvi Lietuvas. Viena dalis, tai kaip tie du turtingi ir protingi broliai. Ir ta kita dalis, mažesnė, kaip tas trečias brolis poetas – filosofas.

  Daugybę kartų viešoje erdvėje randu informaciją su neginčijamais įrodymais, kad beveik viskas, ką tarybiniais laikais vartojome, buvo Vakarų pasaulyje sukurtų ir pagamintų puikių gaminių pigios kopijos. Viskas – automobiliai, baldai, šaldytuvai, dulkių siurbliai, visa buities technika, visa vaizdo – garso aparatūra buvo be ceremonijų nukopijuota nuo vakarų. Pagaminti lygiai taip pat kokybiškai nesigaudavo, tai gamindavo bet kaip.

   Tą patį turime ir su taip vadinama „Moters diena“. Dvidešimto amžiaus pradžioje Vakarų valstybėse vyko milžiniški visuomenės pokyčiai. Pramoninė gamyba ir įmonės įdarbino didelius darbuotojų kiekius. Miestai ėmė labai sparčiai plėstis. Juk akivaizdu, kad visuomeniniai santykiai kaime, dvare ir didžiuliame mieste skiriasi. Tuo metu atsiranda pirmosios partijos. Kaip tik tuo pat metu vyksta pirmieji moterų protestai prieš nepakeliamai sunkias darbo sąlygas, dėl balsavimo teisės. Taigi, tarybinė- bolševikinė valstybė, kuri kūrėsi klasių priešpriešos pagrindu, tiksliau, dirbančiųjų kovos prieš išnaudotojus, puikiai suprato, kad reikia pasinaudoti ir moterų kova prieš stambius darbdavius, kitaip sakant, išnaudotojus kapitalistus.

   Vakarų valstybių visuomenės sparčia vystėsi, kito visuomeniniai santykiai, sparčiai gerėjo moterų teisių padėtis, ir taip vadinama „Tarptautinė moters diena“ įgavo visai kitą prasmę. Iš kovos virto į diskusijas. Tuo tarpu, Tarybinėje valstybėje „Tarptautinė moters diena“ virto tikra parodija, panaudota forma o turinys visiškai iškreiptas. Vyrai, vien dėl to, kad jie yra vyrai, sveikina moteris, vien dėl to, kad jos yra moterys. Ir genialu, ir nuoširdu, bet ir labai juokinga, ypač tiems, kas studijuoja biologiją arba mediciną. Homo sapiens vyras sveikina Homo sapiens moterį.

   Aš suprantu, kad esu visiškai neteisus. Nes dauguma mūsų iš tiesų švenčia „Moters dieną“. Šią dieną niekas nekalba apie jokias moterų teises, vienodas galimybes, šansus, perspektyvas. Pagrindinis akcentas moteriškumas. Tai savotiška „Moterų Eurovizija“. Tokia šventės forma turi šviesią, pragmatišką pusę. Beveik išsipildo absoliučiai visų moterų svajonė. Nes jos nori, kad vyrai būtų atidūs, mandagūs, paslaugūs, kultūringi, taktiški, atlaidūs, supratingi. Moterys nori Tobulų vyrų. Nesvarbu, kad retai tokių pasitaiko, bet nors vieną dieną, nors „Kovo 8- tą“. Ir tokios šventės verta laukti visus metus.

  Čia aš ir matau visą šventės ir gyvenimo paradoksą. Kad taip, kaip yra kovo 8-tą – „Moters dieną“, taip realiai gyvenime nėra. Norint suprasti kaip yra, reiktų pasiklausti, arba pasiklausyti pačių moterų. Moterys nėra teorinės, jos kiekvieną dieną šalia mūsų, tai  mamos, seserys, tetos, senelės, draugės, žmonos, dukros, marčios, klasiokės, grupiokės, bendradarbės, pavaldinės ir viršininkės.

   Formaliai nei Konstitucijoje, nei jokiuose teisės aktuose nėra skirties tarp vyrų ir moterų. Formaliai įstatymai parašyti visiems vienodai. Visa esmė yra neformaliuose santykiuose, prietaruose, išankstiniuose įsitikinimuose. Ta proga galima užduoti daugybę klausimų:

Ar mokykloje mergaitės nepatiria primetamos nuomonės, ką joms labiau atidžiau reiktų mokytis?

    Ar merginai renkantis profesiją nėra „savaime suprantamų dalykų“, kur ir ką reiktų studijuoti?

    Ar mergina, norinti tarnauti kariuomenėje, netiria trukdymų, sunkumų ir pasmerkimo?

   Ar moteris, ieškodama darbo, dažnai randa tokius skelbimus: „Ieškoma statybų vadovė. Ieškoma inžinierė. Ieškoma komercijos direktorė? Ieškoma bokštinio krano operatorė? Ieškoma tolimųjų reisų vairuotoja?

   Ar dažnai vyrai tėvai išeina tėvystės atostogų, kad jų žmonos galėtų mokytis ar dirbti, jeigu joms tai svarbu?

   Ar dažnai žmonos su draugėmis gali išeiti ir iki vėlyvos nakties pasėdėti kavinėje, pabūti vakarėlyje, kai tuo tarpu vyras prižiūrėtų vaikus ir namus?

   Ar dažnai vyrai padeda namų ruošoje?

   Ar už tą patį darbą gaunamas vienodas atlygis?

   Ar po nesėkmingų santykių ir išsiskyrus netenka vienoms išlaikyti vaikus? Kai vyrai yra „nežinia kur” ir „Nieko nedirba”? Ar joms tada padeda bent jau valstybė?

   Ir dar šimtai įvairiausių klausimų.

    Ar nesu prieš „Moterų dieną“. Bet aš esu labiau už, nebūtinai tarptautinę, nepolitinę, bet už moterų socialinių teisių dieną. Jeigu norime šį pasaulį pakeisti, turime diskutuoti. Tarkim, mamos, norėdamos pačios ir linkėdamos kitoms tobulų vyrų, galėtų moterims svarbiomis temomis diskutuoti pirmiausia su savo sūnumis. Nes jie yra kitų moterų būsimi vyrai. Mamos galėtų diskutuoti ir su dukromis, žmonos su draugėmis. Ir visas šias diskusijas turėtų girdėti visi vyrai. Palaipsniui galėtų dalyvauti diskusijose. Taip pavyktų atrasti „netikėtas” problemas ir jas išspręsti.

   Gyvename demokratijos sąlygomis. Turime teisę švęsti „Moters dieną“. Bet aš renkuosi sveikinti moteris už tai, kad jos netyli, nesutinka, viešina, nepasiduoda, nenusileidžia, nenutyli esamų problemų, išankstinių įsitikinimų.

    Man kovo 8-oji – „Pasaulį keičiančių moterų diena“. Sveikinu.

   Pabaigai viena tikra istorija. Švedija. Su darbdaviu Gyčiu statome gyvenamo namo priestatą. Paruošėme plokštuminius pamatus. Reikiamas betono kiekis didelis, patiems ruošti neverta. Gytis užsako pilną betonvežį betono. Privažiavimas labai sudėtingas. Taip vadinami komunos namai, mašinų aikštelė bendra, dažnai užimta. Laukiam ir svarstom, kaip vairuotojas įvažiuos, apsisuks ir atbulas įvairuos iki namo. Atvyksta betonvežis. Tobulai išlaviruoja tarp automobilių, apsisuka ir be jokių pasitaisymų atbulas atvažiuoja iki reikiamos vietos. Atsidaro durys ir aš nustembu – iš kabinos išlipa moteris. Nieko prieš, bet kaip taip tobulai vairuoti? Atsega betono piltuvo lovį, įkiša kaištį ir paėmusi kilograminį plaktuką jį įtvirtina. Elgesys užtikrintas, viskas profesionalu. Pabaigiam, išvažiuoja, dingsta kaip rūkas. Dar ilgai negaliu suprasti, kas įvyko. Švedija. Betonvežio vairuotoja. Moteris. Bet man patiko. Man patinka, kai turinys nesiskiria nuo formos.

Virginjus Sarpauskas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nuo TS-LKD