/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /
Net neabejoju, kad kiekvienam teko būti turguje. Tarkim, nuvažiavote į Rietavo turgų automobilio pasižiūrėti. Grįždami užsukote į Ukmergės turgų lašinių nusipirkti. Kitą kartą važiavote į Gariūnų automobilių turgų. Bet užėjote ir į Gariūnų turgų batų nusipirkti. Grįždami užsukote į Vilniaus Benedikto turgų ožkų sūrio.
Tikrai kažką panašaus kiekvienas esate nuveikęs. Bet ar esate kada nors susimąstę apie tokius klausimus:
Klausimas Nr.1. Gariūnų turgus, tai valstybinis ar privatus verslas? O Ukmergės turgus? O Molėtų? O Anykščių? O Ignalinos? O Zarasų? O Utenos? O Rokiškio? O Kupiškio? O Biržų? O Varėnos? Manau, kad beveik niekam tokia mintis nekilo. Pabandom: valstybės įmonė „Gariūnų turgus”. Valstybės įmonė „Benedikto turgus”. Įtikina? Aš savo darbą padariau, pasidomėjau. Pabandykite ir jūs.
Klausimas Nr.2. Ar teko kada nors susimąstyti, kas yra „Turgus”? Aš neradau, bet gal jūs rastumėte teisės aktą, kuriame būtų aiškiai parašyta, kas yra „Turgus”? Visos mano pastangos davė vienintelį rezultatą: turgus tai žodis, daiktavardis ir jo vediniai. Ir nieko daugiau. Žodžio „Turgus” reikšmė, pagal lietuvių kalbos žodyną:
1. Prekiavimo renginys, vykstantis tam skirtoje aikštėje nustatytomis dienomis.
2. Prekiavimo aikštė (ppr. su pastatais ir prekystaliais), turgavietė, prekyvietė.
3. parduodamos prekės.
Man tikrai labai patinka matyti, kaip šeštadieniais žmonės prekiauja duona, vištomis, triušiais, pintais krepšiais, šluotomis, grūdais, įvairiais sodinukais, bulvėmis, gėlėmis ir jų sodinukais. Man tikrai labai gražu.
Kitaip sakant, turgus, tai turgaus aikštė, kurioje vyksta turgus – prekyba, bet ne nuolatos, o nustatytomis dienomis ir valandomis. Gražų apibūdinimą pateikia Libertas Klimka: „Turgus maitino miesto žmones, o valstiečiams – tai vienintelis būdas užsidirbti pinigų pramonės gaminiams. Turgus – žmonių betarpiško bendravimo vieta, todėl prekyba jame tapo apipinta papročiais bei tradicijomis. Kita vertus, per turgus ir etninė kultūra, išaugusi kaimo terpėje, pasiekdavo miestą; ne tik gaminiais, bet ir dvasine kultūra – folkloru, kalbos puošmenomis, dainomis ir etnomuzika”
Visi šie klausimai, kas yra turgus, valstybinis jis ar privatus kilo ruošiantis kovo 6-osios tarybos posėdžiui. Vienas tarybos sprendimo projektas skamba taip: „DĖL PRITARIMO PROJEKTO „ŠIRVINTŲ MIESTO TURGAUS ĮKŪRIMAS“ PARENGIMUI IR ĮGYVENDINIMUI”. Aiškinamajam rašte informacija labai kukli: „Projekto įgyvendinimo metu numatoma rengti turgavietę žemės sklypuose, esančiuose Plento g. 27 ir Plento 29B, Širvintų mieste, už Širvintų rajono savivaldybės biudžeto ir Savivaldybės biudžeto priemonės „Verslo plėtros sąlygų gerinimas“, ir / ar skolintas lėšas”. Jokių sprendimo projekto priedų, jokių kitų dokumentų nebuvo pateikta. Kai nagrinėjau kaimynų patirtį, radau, kad kelios savivaldybės už mokesčių mokėtojų pinigus, tai yra už rajono gyventojų pinigus yra išasfaltavusios miesto aikštes, kuriose vyksta turgūs. Jeigu Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas skambėtų taip: „DĖL PRITARIMO PROJEKTO „ŠIRVINTŲ MIESTO VILNIAUS GT. 29B AIKŠTELĖS ASFALTAVIMAS“ PARENGIMUI IR ĮGYVENDINIMUI”, net nedvejodamas pritarčiau. Man tikrai labai patinka matyti, kaip šeštadieniais žmonės prekiauja duona, vištomis, triušiais, pintais krepšiais, šluotomis, grūdais, įvairiais sodinukais, bulvėmis, gėlėmis ir jų sodinukais. Man tikrai labai gražu. Bet ką galėtų reikšti „ŠIRVINTŲ MIESTO TURGAUS ĮKŪRIMAS”? Gyvenimiška pastarųjų metų patirtis rodo, kad žodžiai tai garantuotai #TUŠČIAVIETA. Kažkiek galima pasitikėti dokumentais, bet ir tai…
Mano manymu, savivalda turi teikti viešąją paslaugą: „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.”O verslas turėtų užsiimti ūkine veikla ir prisiimti už tai visą atsakomybę.
Kitas spėjimas, ką galėtų reikšti „ŠIRVINTŲ MIESTO TURGAUS ĮKŪRIMAS”, tai rinkimų metu matyta viena pasakų neišrankiems knygelė, kurioje fantazuojama, kaip galėtų atrodyti kažkokie statiniai primenantys prekybos centrą. Bet gal tai tik sutapimas.
Tačiau varianto, kad už Širvintų rajono savivaldybės biudžeto pinigus, tai yra už mūsų visų pinigus, ir valstybinėje žemėje užsimota pastatyti prekybos centrą, atmesti negalima. Juolab, kad mieste sklando kalbos, jog bus statomi turgaus pastatai. Sprendimo projektas ir jo aiškinamasis raštas skamba labai abstrakčiai: „Širvintų miesto turgaus įkūrimas” ir „Projekto įgyvendinimo metu numatoma rengti turgavietę”. Kadangi nėra aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, kad bus statomi prekybiniai pastatai, tai toliau dėstoma mano nuomonė, kad visgi prekybiniai pastatai bus statomi, YRA TIK PRIELAIDA.
Pasidalinsiu savo mintimis, apie tokią GALIMYBĘ, jog už Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšas galimai būtų statomi turgaus prekybos centro pastatai ir nuomojami prekeiviams.
Pagrindinis Lietuvos respublikos teisės aktas yra Konstitucija. Jos 46 straipsnis skamba taip:
„Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus”
Ruošdamasis šiam klausimui, tikrai perskaičiau ne vieną vertingą rimtų institucijų atsiliepimą dėl teisės aktų galiojimo, pakeitimo projektų, liečiančių viešąjį administravimą, viešąsias paslaugas, ūkinę veiklą ir konkurencijos komisijos veiklą. Savivaldybių viešojo administravimo ir ūkinę veiklą reglamentuoja net tik konstitucija, bet ir Vietos savivaldos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir Konkurencijos tarnybos nuostatai. Manęs jau nestebina, kad teisės aktai prieštarauja vieni kitiems. Nenoriu jūsų varginti, nes teisinai tekstai pakankamai sunkūs, tai pateiksiu savo nuomonę aiškiais pavyzdžiais.
Mano nuomone, mūsų savivaldybėje vyksta keistos viešųjų paslaugų teikimo peripetijos. Yra tokia UAB ,,Širvintos verslui ir laisvalaikiui“. Tai savivaldybės įmonė, savininkė savivaldybės taryba, kitaip sakant – valstybė.
Tarkim, sėdite jūs su šeima, vaikais, anūkais, vakarojate ir svarstote, kokia veikla būtų galima užsiimti, kokį verslą pradėti. Konkurencija nėra blogai, ji neišvengiama. Tačiau nustebsite sužinoję, kad teks konkuruoti su valstybe. Širvintose yra: Valstybinė kavinė „Terasa”, valstybinis vandens slidžių parkas, valstybinis vaikų žaidimų kambarys „Pipiras”, valstybinė kavinė paplūdimyje. Ir jeigu prielaidos pasitvirtins, turėsime „Valstybinį Širvintų krašto turgų”, gal būt prekybos centro pavidalu.
Įmonės UAB ,,Širvintos verslui ir laisvalaikiui“ visos patalpos perleistos savivaldybės ir valdomos patikėjimo teise, visos priemonės, įranga pat pat savivaldybės. Nereikia rūpintis nuomos mokesčiu už patalpas, nereikia rūpintis amortizaciniais atskaitymais už įrangos nusidėvėjimą. Nereikia rūpintis atlyginimais. Viskas valdiška. Ar išdrįsite steigti dar vieną vandens slidžių parką, kavinę, vaikų kambarį? Gal vilioja nuosavi prekybiniai paviljonai ir jų nuoma?
Keletas citatų apie savivaldybės valdomas įmones:
● Konkurencijos tarybos 2015 m. atliktas rinkos tyrimas rodo, kad savivaldybių valdomi juridiniai asmenys (2013 m., duomenimis jų buvo 282) praktikoje ne tik neužtikrina geriausio kainos ir kokybės santykio, bet ir daro žalą visuomenei ir vartotojams. Tyrimo metu nustatyta, kad savivaldybių valdomų juridinių asmenų teikiamų paslaugų kainos yra aukštesnės nei privataus sektoriaus teikiamų atitinkamų paslaugų kainos.
● Yra savivaldybių, kurios savo įmones remia didindamos jų įstatinius kapitalus, ar kitaip dotuodamos jų veiklą biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad vartotojas už paslaugas netiesiogiai susimoka antrą kartą.
● Yra savivaldybių, kurios savo įmones remia didindamos jų įstatinius kapitalus, ar kitaip dotuodamos jų veiklą biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad vartotojas už paslaugas netiesiogiai susimoka antrą kartą.
● Savivaldybių administracijos yra linkusios proteguoti joms priklausančius juridinius asmenis ir taip iškreipti sąžiningos konkurencijos principus.
Visi aukščiau minimi faktai patvirtina, kad savivaldybės ir jų valdomi juridiniai asmenys yra linkę riboti konkurenciją, o siūlomas reguliavimas vartotojams neužtikrins geros kokybės paslaugų už konkurencingą kainą”
Taip, kad dalyvauti tokiame neaiškiame ir mane klaidinančiame balsavime dėl tarybos sprendimo projekto nematau jokių galimybių.
Širvintų mieste taip vadinamas turgus yra. Tiksliau tai ne turgus, o prekybiniai kioskeliai, pavėsinės. Ta, tvora užtverta teritorija, priklauso savininkams, fiziniams asmenims. Jie ir nuomoja plotą tų prekybinių kioskelių pastatymui. Lyg nuo 2016 metų ir šiuo metu yra skelbimas, kad šis sklypas parduodamas. Kyla klausimas, kodėl būtent po 2016 metų norisi geroje vietoje esantį sklypą parduoti? Kodėl patys savininkai nestato prekybos centro? Kaip teigiama skelbime, galimas pastato plotas 2100 kv.m.
Bet grįžkime prie galimai valstybinio turgaus prekybinio centro. Kodėl savivaldybė turėtų statyti prekybos plotus ir juos nuomoti? Kodėl pastatų nestato investuotojas? Juk, jeigu kioskelių veikla pelninga, kodėl prekeiviai nesteigia UAB ir nestato patys prekybos centro o už juos, galimai, turėtų tai daryti savivaldybė visų mūsų pinigais? Ir kodėl tik kioskelių prekeiviams?
Yra Širvintose daugybė kirpėjų, grožio specialisčių, fotografų, laikrodžių meistras, siuvėjos, gal dar buitinės technikos meistras. Tai grįžkime atgal į praeitį, į tarybinius, komunistinius laikus, pastatykime valstybės įmonę „Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas”. Vyresni tikrai dar turėtų prisiminti. Galėsime už simbolinį vieną pinigą nuomoti patalpas visoms Širvintų kirpėjoms, siuvėjoms, fotografams, buitinės technikos taisyklai. Rojus? Pabandom, neškite prašymus į savivaldybę su tekstu: „Noriu didelių kokybiškų patalpų už vieną Eurą”.
Nes, jeigu galima prekeiviams, tai kodėl kitiems negalima.
Bet kaip minėjau, tai tik prielaidos. Nes, mano manymu, savivalda turi teikti viešąją paslaugą: „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.”
O verslas turėtų užsiimti ūkine veikla ir prisiimti už tai visą atsakomybę. LR Konkurencijos įstatymas: „Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu”
Taip, kad dalyvauti tokiame neaiškiame ir mane klaidinančiame balsavime dėl tarybos sprendimo projekto nematau jokių galimybių.
Tai tokia #NUOMONĖ ir #POZICIJA apie labai brangę #TUŠČIAVIETA
Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono svaivaldybės tarybos narys nuo TS-LKD
Gerai padirbėta. Teisingas, argumentuotas straipsnis.
Jei Savivaldybės merė su administracijos direktore kada nors būtų skaičiusios Vietos savivaldos įstatymą, tai žinotų, ką sako šio įstatymo 5 straipsnis „Savivaldybių funkcijos“ ir 9 straipsnis „Viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Naujos ūkinės veiklos vykdymas“.
Pritariu šiai minčiai. Kodėl išskiriami prekybininkai? O kur paslaugų teikėjai: kirpėjai, manikiūrininkai, fotografai, siuvėjai, batų taisytojai? Jiems taip pat nelengva, bet niekas nesirūpina pastatyti jiems patalpų
Taip , kad
– „kad” su bendrtimi nevartojama;
– „brangę” rašoma -ią galūne.
Turiu pastebėti, kad ” Širvintų krašto ” redaktorius visada ištaiso straipsnių gramatines ir stiliaus klaidas, nespausdina tekstų su klaidom . Bet tikriausiai redaktorių pareigybės skiriasi.
Tai pagal tą pasakų knygelę buvo numatyta ir labai puikią Bandelinę įrengti prie Norfos, o dabar tas privatus nušiuręs namelis tikrai baisus. Tik dideli reklaminiai skydai privačiam sklype.
Kaip suprantu, Širvintose turgus svarbiau už ligoninę ir mokyklas.