(2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2-ąją Pasauline autizmo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.)
Autizmas – tai vystymosi sutrikimas, turintis kai kuriuos tik jam būdingus požymius: kalbos ir komunikacijos ar emocijų ir elgesio sutrikimas.
Dirbdama pastebiu, kad bendro lavinimo grupėse vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, daugėja.
Turint vaiką autistą grupėje išsikėliau ugdymo tikslą – pagal galimybes parengti savarankiškam gyvenimui ar bent suformuoti pagrindinius savitarnos įgūdžius. Todėl:
- Sudarau struktūruotą aplinką: ugdymosi vietą ir laiką.
- Modifikuoju vaiko elgesį – pedagogų ir tėvų vieningas reikalavimas iš vaiko (reikalavimų vienodumas). Nustatau, kaip vaikas elgiasi su tėvais, auklėtojomis, kitais asmenimis, kaip vykdo jų užduotis. Vaikui supykus ar pavargus atliekami judesiai, skaičiujama. Keisti vaiko elgesį padeda jo įvertinimas, pagyrimas, kad jis tinkamai elgiasi. Jei vaikas blogai elgiasi, būtina surasti būdą (papurtyti galva, pasakyti frazę, parodyti konkretų daiktą ar simbolį ir pan.).
Bendrauju su tėvais. Svarbu tėvams išaiškinti padėtį, nuteikti lėtam poslinkiui. Menkiausią poslinkį tėvai turėtų įvertinti kaip svarbų pasiekimą. Tuomet bus skatinami ne tik vaikai, bet ir pedagogai. Aiškinti vaiko apkabinimo reikšmę, užmegzti akių kontaktą. Su tėvais aptariamos bendros taisyklės, kurių būtina laikytis (pvz.: dienos ritmo laikymasis). Informuoju tėvus apie vaiko pasiekimus. Kviečiu tėvus į atviras veiklas.- Bendravimo ir kalbos ugdymas. Jis susijęs su kalbėjimo ir kalbos mokymu bei elgesio modifikavimu. Vaikas mokomas įsiklausyti į verbalines ar įsižiūrėti į neverbalines komandas. Nurodymai – trumpi ir konkretūs, stengiuosi užmegzti akių kontaktą. Tą pačią užduotį kartoju daug kartų ir toje pačioje situacijoje. Bendravimo ir kalbos programoje numatoma: mokyti sėdėti kėdėje, kontaktuoti akimis, mėgdžioti, atlikti paprastas instrukcijas (sėsk, stok, imk, duok, valgyk, gerk ir pan.), instrukcijos glaustos ir aiškios. Mokymas tarti garsus ir žodžius gali būti tikslingas ir labai susietas su vokalizacijos pratybomis. Mokau tarti gyvulių ar paukščių garsažodius. Kai vaikas parodo nurodytą daiktą, pateikiu jo paveikslėlę. Sudėtingesnės užduotys, kai vaikas turi įvardyti ne tik daiktus ar veiksmus, bet ir jų požymius: spalvas, dydį, formą ir pan. Mokymas kalbėti bet kokiu atveju yra reikalingas. Vaikas turėtų pajusti, kad gali paprašyti norimo daikto ar žaislo, kai jo nėra ar negali pasiekti. Kartais žodžių, kurių mokoma, organizuotoje veikloje vaikai nevartoja, tačiau gali juos pasakyti nelauktai, kai patenka į konkrečią situaciją. Autistų vaikų kalbos augimas ir mokymas naudotis kalba, kaip bendravimo priemone, reikalauja visų suderintos veiklos, kurią garantuoja komandinis programos sudarymas.
Pažinimo ir smulkiosios motorikos lavinimas. Priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomos pojūčių, suvokimų, atminties, dėmesingumo lavinimo užduotys. Vaikas turėtų pamatyti, pajusti, išgirsti, reaguoti, prisiminti ir pan. Vaikas parenka atitinkamos spalvos, dydžio, formos kubelius, sudeda bokštelius, padeda juos prie tokių pat pagal dydį, formą ir pan. Numatau vizualinės koordinacijos lavinimą: statomi bokšteliai, sudedami į dėžutes, smulkesnius objektus, įvairius buities reikmenis ir pan. Vaikas pratinamas surasti vieną pieštuką, kelis tokius pat ar skirtingus, sudėti juos į dėžutę, išimti iš jos vieną pieštuką, po to dar vieną ir t.t. Tuomet bandoma braižyti, piešti, spalvinti ir t.t. Pirmiausia parodau veiksmą ,,darom kartu‘‘, po to skatinu vaiką atlikti savarankiškai. Pagrindiniai sunkumai lavinant motoriką yra vaiko negebėjimas jausti visumą. Vaikas gali matyti tik vieną juos dominančią kūno dalį. Per bendrosios motorikos lavinimo pratybas skatinu raumenų įtampą, mokau išlaikyti pusiausvyrą, lavinu vikrumą, mokau pajusti atskiras kūno dalis bei visumą it t.t. Smulkiosios motorikos judesius lavinu surenkant daiktus ir sudedant į dėžutes, paduodant daiktą suaugusiajam ar draugui, sudėliojant figūras pagal dydį, surenkant nuo stalo storesnius ir plonesnius daiktus 9skrituliukus, kvadratėlius, centus ir kt.). Daug dėmesio skiriu mokyti laikyti šaukštą, šakutę, pieštuką, juo spalvinti. Rankų raumenų jėgai stiprinti atliekame įtempimo ir atpalaidavimo pratimus. Pamažu vaikas išmoksta atlikti tikslingus judesius (padėti ant stalo indus, apsimauti, nusimauti kojines, užsisegti sagas, užsitraukti užtrauktuką, suvarstyti batus ir t.t.).
Formuoju savitarnos įgūdžius tikslu – išmokyti vaiką tenkinti būtinus poreikius (susitvarkyti tualete, praustis, valyti dantis, šukuotis, apsirengti, nusirengti, valgyti ir t.t.), kad vaikas, ką išmokęs, pritaikytų tai kasdieniniame gyvenime. Pirmiausia keliu pagrindinius reikalavimus – vaikas turi būti saugus ir jaustis saugiai, sudarau tinkamą aplinką. Savitarnos įgūdžiai atliekami su auklėtojos pagalba: žiūrėdamas į auklėtoją, savarankiškai, pagal žodinį nurodymą. Kiekvienu atveju vaikas stebimas, jam leidžiama veikti savarankiškai ir pajusti, kad juo pasitikima. Jei vaikas, nors ir rizikuodamas, bando veikti, jam netrukdoma. Geriau prižiūrėti ir saugoti, bet neslopinti vaiko iniciatyvos.- Muzikos pratybos. Kai kurie vaikai, pasižymintys autizmo sindromu, turi pakankamą muzikinę klausą. Jie gerai suvokia ritmą ir išreiškia jį atitinkamais judesiais. Tokiems vaikams muzikinės pratybos yra viso darbo pagrindas. Per jas formuojami savojo ,,aš‘‘ supratimas, kūno dalių pažinimas, emocinis bendravimas, lavinama bendroji ir smulkioji motorika, kalbos supratimas, bandoma vokalizuoti ar tarti skiemenimis žodžius ir t.t. Ritminės pratybos labai tinka stereotipiniams judesiams šalinti. Labai reikšmingos muzikos pratybos yra vokalizacijai ir verbalizacijai skatinti.
Autizmas – nepraeinantis sutrikimas, jo simptomai išlieka visą gyvenimą. Žmogus tik iš dalies (priklausomai nuo sutrikimo laipsnio) prisitaiko. Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. Šiuo metu pasaulyje yra per 67 mln. autistų, berniukams autizmas diagnozuojamas 4 kartus dažniau nei mergaitėms.
Agnė Rudytė,
Riešės vaikų darželio
,,Saulės zuikučių‘‘ grupės mokytoja,
vykdanti ikimokyklinio ugdymo programą
