Pranešus apie valstybės subsidijas darbdaviams, kurie karantino metu, ne atleidžia darbuotojus, bet skelbia jiems prastovas ir taip išlaiko dalį jų pajamų, iki balandžio 13 dienos prastovas 190 tūkst. darbuotojų paskelbė apie 28 tūkst. darbdavių.
Tokius duomenis darbdaviai pateikė Valstybinei darbo inspekcijai. Į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų jau kreipėsi beveik 2,5 tūkst. darbdavių dėl 13,8 tūkst. darbuotojų. Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki pat balandžio mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais darbdavių prašymai turės būti pateikti iki 15 mėnesio dienos imtinai.
Į Užimtumo tarnybą iki balandžio 13 dienos dėl fiksuoto dydžio išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims jau kreipėsi beveik 38 tūkst. asmenų. „Sodros“ duomenimis, iki antradienio vidurdienio išmokas už pusę kovo mėnesio jau gavo apie 11,3 savarankiškai dirbančių asmenų.
Dar apie 50 tūkst. darbuotojų turi nedarbingumą ir gauna ligos išmokas – arba dėl saviizoliacijos, arba dėl mažų vaikų, asmenų su negalia ir senjorų priežiūros. Ligos išmoka saviizoliacijos atveju siekia 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, vaiko, asmens su negalia ar senjoro priežiūrai – 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Šiuo atveju kalbama apie nedarbingumo pažymėjimus, susijusius su COVID-19 valdymu.
„Visi šie trys mechanizmai – ligos išmoka, prastovos ir išmokos savarankiškai dirbantiems – išlaiko dalį darbuotojų pajamų, kol baigsis karantinas ir jau bus galima sugrįžti į šiek tiek įprastesnį gyvenimą. Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Kad darbdaviai linkę išlaikyti darbuotojus, parodo gana nuosaikūs skirtumai tarp priimtų ir atleistų darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, nuo kovo 16 dienos iki balandžio 13 dienos imtinai į darbą priimta apie 27 tūkst. darbuotojų, o atleista – apie 37 tūkst.
Užimtumo tarnyboje iš viso registruota apie 185 tūkst. bedarbių. Pirmą karantino dieną bedarbių skaičius siekė apie 160 tūkst. Vadinasi, nuo karantino pradžios bedarbių kiekis išaugo apie 25 tūkst.
„Sodros“ priėmimų į darbą ir atleidimų bei bedarbių kiekio nesutapimas rodo, kad bedarbių gretas iš dalies galėjo papildyti iš užsienio grįžę piliečiai, taip pat savarankiškai dirbę asmenys, kurių veikla karantino metu buvo uždrausta arba objektyviai neįmanoma.
Asmenys, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje bedarbiais ir turi sukaupę reikiamą nedarbo socialinio draudimo stažą, gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Bedarbiai, negaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokų, nes neturi sukaupę reikiamo stažo, turėtų kreiptis į savo savivaldybes dėl piniginės socialinės paramos. Socialinė pašalpa priklauso nepasiturintiems gyventojams, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniu per mėnesį neviršija 125 eurų, į bendras pajamas nepriskaičiuojant vaiko pinigų ir 15-35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.
Prašyti būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima, kai išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, atitinkamai karšto ir šalto vandens kompensacija priklauso, kai išlaidos vandeniui viršija 5 ir 2 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio. Savivaldybės turi teisę savo nuožiūra skirti vienkartines, tikslines, periodines ir sąlygines pašalpas, kompensuoti kitas būsto išlaikymo išlaidas, jeigu situacija to reikalauja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo karantino pradžios skelbia statistinius rodiklius apie prastovas, nedarbą, nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas, socialines pašalpas, nemokamas atostogas. Statistika atnaujinama kas savaitę.
Statistiniai duomenys: http://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/socialiniai-rodikliai-karantino-metu
