Dažnas galvoja, kad spaudos laisvė rūpi tik pačiai žurnalistų bendruomenei. Nes laisvas žodis – žurnalisto duona.
Tačiau retas kuris pagalvoja, kad laisvas žodis, tai mūsų visų – kiekvieno mūsų – laisvė. Lietuvos konstitucijos 25 straipsnis teigia: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“
Žurnalistas dažnai vadinamas ketvirtąja valdžia arba sarginiu šunimi. Nes pagrindinė žiniasklaidos priedermė yra stovėti sargyboje ir kontroliuoti valdžią.
Ar laisvę atkovojus visada ją turėsime?
Turime suvokti, kad laisvės niekas ant lėkštutės neatneš. Jie ji lėkštutėje, tai jau reikia įtarti, kad tai ne laisvė, o jos muliažas.
Sekmadienį buvo minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o šiandien Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šios šventės proga noriu priminti kikevienam skaitytojui, kad jūs turite teisę laisvai reikšti savo nuomonę, požiūrį net ir tuomet, kai klystate. Kad ir kaip valdžia priešinasi kritikai, kiekvienas rinkėjas turi tokią teisę. Jūs išrinkote, patikėjote pareigas ir turite teisę kontroliuoti.
Tiek respublikinė valdžia, tiek rajoniniai vadukai renkasi sau pavaldžią žiniasklaidą, ją finansuoja ir palaiko. Kodėl valdžia pasirenka informaciją teikti tik vieno leidinio skaitytojams? Sunku pasakyti. Bet žmogiškai suvokiu, kad tai pirmiausia parodymas gyventojui – rinkėjui, jei skaitai ne mano išrinktą laikraštį, reiškia tu nevertas žinoti, nevertas būti pakviestas į renginį, nevertas būti pasveikintas. Aš asmeniškai taip suprantu informacijos blokavimą. O skirstant valdiškus pinigus labai paprasta to pasiekti -0 vienam duodi viską, kitam – nieko.
Beje, čia nėra kažkokia ypatinga naujiena. Visais laikais buvo aišku, jei turi sau palankią žiniasklaidą, paštą ir telegrafą – valdžia bus tavo rankose, nes bus skelbiama tik tavo tiesa. Tad šito siekė ne vienas politikas, o siekė užčiaupdami neklusniuosius.
Tik labai keista, kad politikai, kurie šiais laikais yra itin aukšto pasirengimo, nesuvokia, kad tik bendraujant ir bendradarbiaujant galima pasiekti geriausių rezultatų, nesupranta, kad žiniasklaida gali jiems atnešti naudos. Net ir tuomet, kai kalbama apie nesėkmes.
Tokia jau ta laisva spauda – kai ji yra, daug kas nepatenkinti, kai jos nėra – visi jos ieško.
Krizė ir karantinas pakoregavo veiklą
Žinoma, ši krizė ir karantinas gerokai pakoregavo ir mūsų veiklą. Negalime dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Jei ir nuvyktume, nebūtume įleisti. Negalime susitikti su skaitytojais. Todėl nuolat, o šiuo metu ypatingai džiugina Jūsų skambučiai, žinutės ir laiškai. Kartais Jūsų informacija pasitvirtina, kartais randame jai pateisinimų. Bet Jūsų pasitikėjimas džiugina ir skatina veikti. Tai didžiausias įvertinimas.
Kol turėsime savo skaitytojų, kol žmonės skambins, pasakos ir pasitikės, tol mes gyvuosime. Tad pasinaudodama proga noriu pakviesti kiekvieną – būkime kartu. Tik vieni kitus palaikydami, vieni kitiems pagelbėdami būsime stiprūs ir laisvi.
Ir jokie ignoravimai, informacijos slėpimai ir gardai nesulaikys laisvo žodžio, kol juo tikima.
blogį kuria ne tie, kurie apie jį rašo, o tie, kurie jį daro. Nors kaltinami būtent tie, kurie rado, pamatė, suprato. Žiniasklaida tėra mūsų gyvenimo atspindys, tad nesistebėkime, jei ji nepatinka.
Ketvirtoji valdžia
Šiandien, kai visa Lietuva švenčia laisvo žodžio, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų profesinę šventę, kaip niekad svarbu siekti, jog niekas negalėtų riboti jos darbo.
Žurnalistas dažnai vadinamas ketvirtąja valdžia arba sarginiu šunimi. Nes pagrindinė žiniasklaidos priedermė yra stovėti sargyboje ir kontroliuoti valdžią. Tą pačią valdžią, kurią mes patys renkame ir, kuri privalo mums – rinkėjams – atsiskaityti.
Todėl šiandien yra gera proga prisiminti, kad blogį kuria ne tie, kurie apie jį rašo, o tie, kurie jį daro. Nors kaltinami būtent tie, kurie rado, pamatė, suprato. Žiniasklaida tėra mūsų gyvenimo atspindys, tad nesistebėkime, jei ji nepatinka.
Tokia jau ta laisva spauda – kai ji yra, daug kas nepatenkinti, kai jos nėra – visi jos ieško.
Visada su Jumis ir dėl Jūsų,
Neringa Tuškevičienė ir „Krašto žinios“
P.S. Būsime dėkingi, jei palaikysite laisvą spaudą ir skirsite savo 1,2 procentus jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramą „Krašto žinioms”, kurias leidžia VšĮ„Širvintų spauda”.
Paramos gavėjas VšĮ„Širvintų spauda”, įmonės kodas: 304096111.
Tel. nr. pasiteirauti 8-645 07043.
Dėkojame už Jūsų palaikymą.
Tikroji žiniasklaida turi tarnauti žmonėms, o ne valdžiai. Bet tokių vienetai
Miela Neringa, ačiū už Jūsų geranoriškumą ir dėmesį paprastam pensininkui. Sveikatos ir kantrybės Jums!
Miela Neringa,
sveikinu su spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, laikas parodys kas yra kas, o mes saugokime vieni kitus ir branginkime minutes galėdami būti kartu.
Jeigu visa ziniasklaida galima butu pavadinti didele bačka, tai net neabejotinai karsto naujienos butu tos backos dugnas.
Tą …………… dar vadinate žmogumi? Žmonės taip nedaro, kaip daro ta vadinama mierė.
Turėkime vilties, kad žmogus, tiek daug kitų nuskriaudęs, menkinęs, niekinęs, melavęs, manipuliavęs ir pan. tikrai įkris į savo š…ą. Po to tiesiog ilgai visiems smirdės. Ir nusiprausti neturės galimybių.
„Per keturias opozicijos naikinimo kadencijas paaiškėjo, kad opozicinė spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo viešpataujančių pastangos įpiršti valdžios dukros leidžiamą savigyros ir propagandos ruporą, skalijantį mužikiškais išsireiškimais. Slaptųjų kontaktų ir susirašinėjimų skaičius augo nepaprastai sparčiai . Nuo Nepriklausomybės pradžios ligi 2015 m., – t. y. per 25 metus, opozicijos poreikis visuomenėje, opozicinė spauda dar tik formavosi. Tačiau žlugdant opoziciją visuomenėje ir naikinant opozicinę žiniasklaidą, šiuolaikinių „Knygnešių” – slepiamos informacijos teikėjų ir alternatyvios minties skleidėjų gretos telkėsi nepaprastai greitai” (pagal Wikipediją).
Švęskime opozicinės spaudos ir alternatyvios minties laisvės atgavimo dieną lyg avansu, lyg iš vakaro, tikėdami, kad netrūkus ateis ta diena, kai ir vėl galėsime vieni pirkti, kiti parduoti „Ne tą” laikraštį nesižvalgydami į šalis; kai galėsime nesibaimindami skaityti, dalintis, komentuoti ir dalyvauti diskusijose „Ne toje” svetainėje; kai susitikus viešumoje nereikės nusukti žvilgsnio į šalį ir pereiti į kitą gatvės pusę. O kol kas belieka:
„Skaičiau, žinau, baisu kas darosi. Bet pats supranti, negaliu…”
Su švente.