Skyla uolos ir granito sienos trupa,
ir kaip lapas dreba žemė nebylė,
nepravers ji skausmo skundui lūpų
ir nesulaikys tavęs, žmogau, mirties kely.
Net prasmingiausi žodžiai netenka prasmės, atsimušę į beribį skausmą. Apkabinam ir gedim kartu. Priimkit užuojautą netekus sūnaus Povilo…
Klasiokai
Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso,
Dangus tik žėri amžinai.
Tu sušukai esu – mes esam,
O aidas atkartojo kaip trumpai.
Ilsėkis ramybėje, buvai klasiokas iš didžiosios raidės… Stiprybės šeimai šią sunkią netekties valandą…
Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.
Ir tokie amžini – kaip erdvė, Kaip žodžiai. Kaip molis
Ps. Ilsėkis ramybėje Povilai
Su meile Kristina
Siprybės šeimai ,patys gražiausi prisiminimai….
Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.
Ir tokie amžini – kaip erdvė, Kaip žodžiai. Kaip molis
Ps. Ilsėkis ramybėje Povilai
Su meile Kristina
Siprybės šeimai ,patys gražiausi prisimininai apie Povila