Aikštės milžinas molinėmis kojomis

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

/ Nuotraukos autoriaus /

/ Video įrašas iš viešosios erdvės /

    Dauguma legendų atsiranda nuo kokio nors svarbaus įvykio praėjus dešimtims ar net šimtams metų. Bet kai įvykiai tokie svarbūs, kokie nevyksta nei viename kitame rajone ir nevyko nei prie vieno buvusio blogojo mero, tai legendoms susikurti pakanka kelių valandų. Štai vienos legendos apytikslė versija: „Dėl žmogiškosios klaidos šiandien įvyko incidentas – UAB „Širvintų šiluma“ bokštelis užvažiavo ant aikštės centre įrengto fontano, kurio paviršius įlūžo. Vairuotojo teigimu, jis nežinojo, kad toje vietoje yra fontanas ir ten važiuoti draudžiama.“ Naujesnė legenda šiek tiek kitokia:

  „Ir šiandien po visų pasiaiškinimų raštu ir žodžiu lieka neaišku, ko ir kodėl UAB „Širvintų šiluma“ autobokštelį vairavęs darbuotojas, prikabinus lentelę prie stulpo ties I. Šeiniaus gatve (video pažymėta raudonai) nusprendė įvažiuoti į aikštę. Ko ten važiuoti, kai teritorija dar aptverta statybinėmis tvoromis, kai apsisukti, apvažiuoti ir išvažiuoti yra visa Igno Šeiniaus gatvė?… Mano asmenine nuomone, UAB „Širvintų šiluma“ darbuotojas, vairavęs automobilį, kuris yra atsakingas už viso miesto elektrą, negalėjo nežinoti, kurioj aikštės vietoj yra fontanai. Juk erdvė nusėta purkštukais ir apšvietimo lempomis. O jo priimtas sprendimas ant jų važiuoti – tyčia ar netyčia – šiandien jau aišku, kad kainuos apie 9000 Eur.”

  Legendos tuo ir ypatingos, kad jų paneigti neįmanoma. Jomis galima tikėti, netikėti, ar tikėti iš dalies. O ši legenda apie autobokštelį, kuris birželio 29 dieną įlūžo į centrinėje miesto aikštėje esantį fontaną. Neįtikėtina, bet vienai anoniminei vaizdo kamerai pavyko legendos užuomazgas nufilmuoti. Siūlau neatidėlioti ir patiems bent penkis kartus pasižiūrėti vaizdo įrašą. Įdomu lyg veiksmo filme? Mūsų mieste galima ne tik „Černobilį“ filmuoti, bet ir aštraus siužeto, greito veiksmo filmus. Lokacija labai tinkama, yra natūraliai lūžtančių objektų. Tikriausiai daugeliui patiko paskutinės penkiolika sekundžių? Bet patikėkite manimi, būtent pirmos trisdešimt sekundžių pačios įdomiausios. Vėl pasižiūrėkite, stebėkite sekundę po sekundės, kiekvieną smulkmeną, kiekvieną žmogų.

  Įrašo pradžia. Autobokštelis pajuda. Prie įvažiavimo į aikštę, kairėje takelio pusėje stovi mergina, kuri, trečią įrašo sekundę lyg moja vairuotojui. Dešinėje takelio pusėje, palei Igno Šeiniaus gatvę irgi stovi vos matomas vyras. Aštuntą įrašo sekundę jis pradeda eiti atbulas, taip pasitraukia automobiliui nuo kelio į aikštę. Penkioliktą įrašo sekundę vairuotojas suka į aikštę, net nesustodamas, nes jo patogumui tvora jau nukelta. Dvidešimt aštuntą įrašo sekundę autobokštelis kelioms sekundėms sustoja,  prie jo prieina tiek kairėje stovėjusi mergina, tiek dešinėje stovėjęs vyras. Vėliau jie abu pasitraukia ir visiškai netrukdo autobokšteliui važiuoti į aikštę.

   Pikti žmonės kalba, kad ta mergina, kuri stovėjo dešinėje ir lyg mojo vairuotojui Lauriui, yra popsotektūros skyriaus vedėja. Labai pikti šiais laikais žmonės. Keista ta legenda. Labai prieštaringa. Ir vairuotojas važiavo, kai buvo ir laukiamas ir jam mojo, ir tvoros pats nenukelinėjo, ir su vedėja pakalbėjo, ir nei vienas iš dviejų pašnekovų jo nestabdė.

    Dar kita legenda skelbia, kad visiškai visa centrinės miesto aikštės teritorija yra statybos darbų aikštelė, ir netgi ta trinkelinė plynė, kuri dabar jau neaptverta. Taigi, aikštėje lankytis gali ir jos konstrukciją žino išskirtinai tik rangovas. Ir joks vairuotojas Lauris negali žinoti, kokia fontano konstrukcija, kur kokie purkštukai ir apšvietimo lemputės yra.

   O kokia galėtų būti grynai mechaninė įvykio pusė? Tokio tipo fontanai šiuo metu labai populiarūs, angliškai jie vadinami: „Dry fountain“, arba „Floor dry fountain“. Suveskite šį pavadinimą į paiešką, ir gausite daugybę rezultatų, daugiausia iš Kinijos, iš „Alibaba” puslapio. Kinija per savaitę šių fontanų pagamina tiek, kad neužtektų viso Lietuvos metų biudžeto. Įrengiant tokius fontanus, žemiau trinkelių išliejamas betoninis baseino indas. Į jį tvarkingai sudedamos plastikinės atramos, kurios laiko granitinių plytelių kampus. Angliškas atramų pavadinimas „Fountain universal supports“.

  Taigi, granitinės plytelės laikosi ant plastikinių atramų, ir iš išorės atrodo, lyg aikštė būtų vientisa. Dalyje plytelių įrengti fontano purkštukai su apvietimu. Tarp plytelių yra tarpai, pro kuriuos vanduo subėga atgal į apačioje esantį baseiną. Turime „Sauso fontano” įspūdį.

   Mūsų legendos atveju, autobokštelis užvažiavo ant tos dalies granitinių trinkelių, kurios laikėsi ant plastikinių atramų. O bet kokia sistema stipri tiek, kiek stiprus vienas atskirai paimtas jos elementas. Kiek teko matyti, tai viena atrama laiko apie dvi tonas svorio. Bet gal būna ir didesnės apkrovos, pavyzdžiui iki trijų tonų. Nieko nuostabaus, kad plastikinės atramos neatlaikė joms per didelio

svorio.

   Sunku patikėti legendos versija, kad vairuotojas Lauris, galėjo būti įtartinos būklės, galėjo savavališkai pasiimti autobokštelį, nuvažiuoti į miesto centrą, pats nukelti kelis aikštės tvoros segmentus ir važiuoti ant fontano apsisukti.

    Būtų žymiai garbingiau, kad ši legenda pasibaigtų taip, kaip ir pridera: „Keliems žmonėms kažkas krūtinėje suvirpėjo, lyg sąžinė būtų, ir jie nutarė iešmininko ir atpirkimo oželio neieškoti“. Nes kai nemalonu kalbėti, būtų pakankamai garbinga patylėti. Pakanka patirti malonumą, lygioje vietoje atlikti papildomų darbų pirkimą, pasinaudojus proga, kad lygioje vietoje atsitiko visiškai nelaukta nelaimė.

    Kiekvienas pasilikime teisę spręsti, ar gali keliolika plastikinių atramų ir jų pakeitimas kainuoti 9000 pinigų. O mes turime neeilinę legendą, kuri mums galbūt šiek tiek kainuos. Galima įtraukti į daugiadienės miesto šventės programos sąmatą ir net nepajausime.

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys