Tu išėjai, ir niekas negirdėjo,Palikus žemiškus vargus, skausmus,
Tu išėjai kada vasara kvepėjo,
Pradėjus krauti pievose žiedus.
Tu išėjai į ten iš kur negrįžta,
Sustingo ašara graudi, sūri,
Išeina žmonės, gėlės vysta,
Skausmu įsmigus netektis širdy… (Vaclovas Matažinskas)
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą ir artimuosius, mirus brangiai Mamai.
Vidmantas Mateika
