Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios jubiliejus

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

/ Nuotraukos autoriaus /

   Praeitų, 2019 metų spalio mėnesį man kilo viena idėja. Didžia dalimi ji siejasi su mūsų Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, tiksliau jos istorija. Pasinėriau į visos įmanomos informacijos paieškas. Pirmi žingsniai nėra išrankūs, pakanka užeiti į Širvintų parapijos, ar viską žinančios Wikipedijos svetaines. Informacija negausi, daug kur cituota, tačiau iš karto suprantu, kad svarbiausia yra tai: „Širvintų parapijos klebono Viktoro Lupeikos ir parapijiečių pastangomis dabartinė mūrinė bažnyčia baigta statyti 1860 m.“. Nesunku suskaičiuoti, kad 2020 metai mūsų bažnyčiai yra jubiliejiniai, 160- ieji. Prisipažinsiu, kad iki paieškų to nežinojau, ir ta žinia paskatina dar atkakliau ieškoti daugiau informacijos.

   Įvairūs paieškos triukai, įvairūs paieškos žodžiai duoda neįtikėtiną rezultatą – tikrą „aukso grynuolį“. Radęs jį mintimis grįžtu į 2010 metus. Kas kartą važiuodamas pro bažnyčią, šventoriuje matydavau besidarbuojantį pažįstamą meistrelį Egidijų. Kartą sustoju pakalbinti. Dirba vienas, nes kolegos užsiėmę, tai nėra kam pagelbėti. Nestebina, žinau jo atkaklumą. 2010 metai Širvintų bažnyčiai taip pat buvo jubiliejiniai, 150- ieji. Pažymint jubiliejų buvo nuspręsta šventoriuje apie bažnyčią pakloti trinkelių takelį, kad procesijų dalyviams būtų patogiau. Tačiau, kaip pasakoja Egidijus, darbai kuriam laikui buvo sustoję, nes kasant busimam takeliui griovį buvo rasta įvairų radinių – kaulų, vinių ir t.t. Taigi, kad ir pavėluotai, bet darbo ėmėsi archeologai.

  Šių metų pavasarį planavau pristatyti savo idėją – pasiūlymą, ir pateikti tai iliustruojančias nuotraukas ir tą rastą vertingą medžiagą. Tačiau karantinas padarė savo ir planų prisidėti prie Širvintų parapijos jubiliejinių renginių teko atsisakyti. Tuo pačiu suvokiau, kad metas suprasti, jog visi mano siūlymai bus atmesti ir užblokuoti, o greičiausiai užgožti „Valdovių iniciatyvomis“.

   Ruošiantis šiems jubiliejiniams metams, Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, tiksliau jos dekanas Leonas Klimas atliko neįtikėtinai daug darbų. Visus praėjusius metus vyko bažnyčios pagrindinių bokštų ir mažojo bokštelio stogo dangos skardos keitimo darbai. Buvo pakeista ir keturių vartų kolonų skarda. Šiais metais prieš Velykas buvo sumontuotos vyskupo šv. Augustino ir popiežius Pijaus V restauruotos skulptūros ir baigti sakyklos atnaujinimo darbai.

   Tačiau jubiliejiniai metai skuba į pabaigą, pats laikas pasidalinti atnaujinimo darbų eigos ir atnaujintos mūsų gražuolės bažnyčios nuotraukomis. Ir tuo lobiu, kurį radau. Tai 2010 metų atliktų archeologinių tyrimų darbų ataskaita. Necituosiu, skaitykite visą pagrindinę medžiagą.

Širvintų šv. Mykolo Archangelo parapijoje švenčiami šie pagrindiniai atlaidai:

Švenčiausios Mergelės Marijos – Karmelio Kalno Karalienės atlaidai (liepos 16 d.)

Šv. Mykolo Archangelo tituliniai atlaidai (rugsėjo 29 d.)

*******

Laurynas Kurila

ŠIRVINTOSE, VILNIAUS G. 110, ŠV.

ARKANGELO MYKOLO BAŽNYČIOS (26004)

ŠVENTORIUJE 2010 M. VYKDYTŲ

ARCHEOLOGINIŲ ŽVALGYMŲ ATASKAITA

ĮVADAS

   2010 m., ruošiantis Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, esančios Vilniaus g. 110, 150 m. jubiliejui, aplink jos pastatą tiestas trinkelėmis grįstas takelis procesijoms. Šį darbą atliko UAB „Sostinės gatvės“. Pirmuoju takelio tiesimo darbų etapu aplink visą bažnyčios pastatą buvo mechanizuotai kasamas 3 m pločio ir 0,2-0,4 m gylio įgilinimas (1 nuotr.), kuriame buvo numatyta supilti niveliacinį žvyro sluoksnį ir ant jo kloti trinkeles. Šie darbai saugomoje paminklo teritorijoje (26004) atlikti be archeologo priežiūros. Pabaigus beveik visus žemės judinimo darbus, į Š nuo bažnyčios (1 brėž.; 2, 3 nuotr.) paviršiniame grunte aptikti keli žmonių kaulai (4 nuotr.).

   Takelio tiesimo darbai buvo sustabdyti. Kultūros paveldo departamento nurodymu, juos leista atnaujinti tiktai dalyvaujant archeologui. Atvykus į vietą, paaiškėjo, kad minėtoje vietoje iš tiesų yra smulkių kaulų (pirminiais vertinimais – žmonių) fragmentų. Kaulų radimo vietoje iki projektinio gylio nukastas gruntas buvo permaišytas. Vietos žmonių teigimu, apie 1995 m. šventorius buvo lyginamas buldozeriu. Tuomet išjudintame grunte irgi buvo randama kaulų. Siekiant užtikrinti, kad tolimesnių darbų metu nebūtų padaryta žalos galimai šioje vietoje esantiems kapams, bei įvertinti, iš kur paviršiniame sluoksnyje galėjo atsirasti žmonių kaulų, jų radimo vietoje nutarta atlikti archeologinius žvalgymus.

  Tyrinėjimams gautas leidimas Nr. 49, išduotas 2010 m. gegužės 5 d. ataskaitos autoriui. Tyrinėta 2010 m. gegužės 7 d. Kasimo darbai archeologinių žvalgymų metu vykdyti rankiniu būdu. Juos atliko Širvintų parapijos globos namų ir UAB „Sostinės gatvės“ darbuotojai. Fotografavo ataskaitos autorius. Tyrinėjimų metu naudotas metalo ieškiklis „Garrett Ace 250“. Aptikti radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui (žr. radinių priėmimo aktą, p. 12). Surinkti kaulai nugabenti į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrą, o atlikus jų osteologinę analizę (žr. osteologinės analizės ataskaitą, p. 13—14) grąžinti klebonui perlaidojimui.

ISTORINĖ APŽVALGA

   Pirmąją medinę Šventojo Mykolo Arkangelo bažnyčią Širvintose 1475 m. pastatė Šalkaučiznos dvaro savininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bogdanas Jurevičius (kitais duomenimis – seserys Kotryna, Agnieška ir Bogdana Astikaitės). 1525 m. bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. Manoma, tuometinė parapija apėmė 400 km² ar didesnį retai gyventą plotą.

  1674 m. Mikalojus Žabas pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1847 m. architektas Tomas Tišeckis parengė naujos bažnyčios projektą, kuris patvirtintas 1852 m. Nuo 1855 m., klebono Viktoro Lupeikos iniciatyva, statyta dabartinė bažnyčia. Statybos darbai pabaigti 1860 m. Parapija priklausė Pabaisko, Giedraičių dekanatams, vėliau tapo dekanato centru. 1781 m. jai priklausė 2046, 1910 m.-7077, 1936 m. – 4558 katalikai^[1].

ARCHEOLOGINIAI ŽVALGYMAI

   Žvalgymų plotas suskirstytas į dvi sąlygines atkarpas 1 ir 2 (2 brėž.). Abiejų jų plotis buvo toks, koks buvo kasamas takelio {gilinimas – 3 m. Iki tyrinėjimų buvo likusi neiškasta tik 7 m ilgio {gilinimo atkarpa j S nuo bažnyčios pastato, vietoje, kurioje aptikta žmonių kaulų. Šioje vietoje takelio atkarpa buvo tiesiama tiesia linija ŠV-PR kryptimi. Archeologinių žvalgymų metu baigtas kasti {gilinimas. Šie darbai atlikti kastuvais (5 nuotr.). Kasta iki 0,3- 0,4 m gylio, numatyto pagal projektą. Išmestas gruntas buvo tikrinamas metalo ieškikliu. Pabaigus kasti {gilinimą, 9 m ilgio ruože (atkarpa 1) (27 m^[2] plote) jo dugnas išlygintas (6-8 nuotr.) siekiant išsiaiškinti, ar šioje vietoje nebuvo atidengti kapų duobių kontūrai.

  Be to, išsiaiškinus, kad šioje vietoje nuo takelio aplink bažnyčią dar bus tiesiama jo atkarpa link šventoriaus Š vartų, nutarta iškasti dar 6 m ilgio (18 m² ploto) {gilinimą ŠR-PV kryptimi (statmeną anksčiau iškastai atkarpai) (atkarpa 2). Didžiojoje šios atkarpos dalyje iškart po velėna atidengtas akmenukų skaldos sluoksnis, kurio nukasti kastuvais buvo neįmanoma. Jį leista atidengti mechanizuotai (iki 0,1 m gylio) (9 nuotr.). Darbų vykdytojas patikino, kad šioje vietoje giliau kasama nebus, o takelio trinkelės bus klojamos tiesiai ant skaldos sluoksnio. Tiktai {gilinimo atkarpos PV dalyje apie 1,5 m ilgio ruože, kuriame gruntas buvo toks pat kaip atkarpoje 1, kastuvais kasta iki 0,2 m gylio (10 nuotr.).

   Atkarpoje 1 ir atkarpos 2 PV dalyje iki projektinio gylio fiksuoti tiktai permaišyti molio, smėlio ir žvyro sluoksniai su smulkiomis griuvenomis ir negausiomis šiuolaikinėmis šiukšlėmis. Jau 0,1-0,4 m gylyje atidengti elektros kabeliai ir dujotiekio bei nuotėkų vamzdžiai. Permaišytuose sluoksniuose aptikta pavienių stambesnių raudonos masės plytų fragmentų (plytų matmenys 7×12-13×6-6,5 cm) (11 nuotr.). Jie nerinkti ir neinventorinti. Metalo ieškikliu atkarpoje 1 rastos trys geležinės kaltinės vinys (r. s. nr. 1-3) (12 nuotr.). Jos gali būti iš karstų arba ankstesnės bažnyčios medinių konstrukcijų. Be to, permaišytuose sluoksniuose surinkta nedaug žmonių kaulų. Visi jie gulėjo ne anatomine tvarka ir buvo išjudinti iš pirminės vietos. Kapų duobių kontūrų žvalgytame plote neužfiksuota. Tarp surinktų kaulų osteologiškai identifikuoti mažiausiai keturių asmenų palaikai: 1-5 m. amžiaus vaiko, 20-40 m. amžiaus moters ir dviejų nenustatytos lyties suaugusių (per 20 m. amžiaus) asmenų (žr. osteologinės analizės ataskaitą, p. 13-14).

  Archeologinių žvalgymų metu metalo ieškikliu tikrintas ir anksčiau iš įgilinimo iškastas ir į krūvą supiltas gruntas, tačiau vertingų radinių neaptikta.

IŠVADOS

1. 2010 m. atlikti archeologiniai žvalgymai Širvintose, Vilniaus g. 110, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (26004) šventoriuje, tiesiamo takelio vietoje, kurioje žemės judinimo darbų metu buvo aptikta žmonių kaulų fragmentų. Žvalgytos kasamo takelio įgilinimo atkarpos 1 ir 2 (iš viso 45 m² plotas).
2. Iki projektinio 0,2-0,4 m gylio fiksuoti permaišyti sluoksniai, kuriuose aptikta pavienių žmonių kaulų ir trys geležinės kaltinės vinys.
3. Tarp surinktų kaulų osteologiškai identifikuoti mažiausiai keturių asmenų palaikai: 1-5 m. amžiaus vaiko, 20-40 m. amžiaus moters ir dviejų nenustatytos lyties suaugusių (per 20 m. amžiaus) asmenų.
4. Bažnyčios šventoriuje yra arba iki suardymo buvo žmonių kapų. Žmonių kaulai greičiausiai yra išjudinti iš jų perstatinėj ant bažnyčią ar įrengiant komunikacijas.
5. Nesuardytų kapų duobių kontūrų žvalgymų metu neužfiksuota, tačiau jie gali būti padengti vėlesniais supiltiniais sluoksniais.
6. Kapų datavimui duomenų nėra. Aptiktas vinis tiktai apytiksliai galima datuoti XVI- XIX a.
7. Ateityje vykdant žemės judinimo darbus bažnyčios šventoriuje paviršiniuose sluoksniuose būtini archeologiniai žvalgymai. Kasant giliau yra tikimybė aptikti nesuardytų kapų. Tokiu atveju būtų būtini žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai.

RADINIŲ SĄRAŠAS

1. VINIS, geležinė. Keturkampio skersinio pjūvio, galvutė apskrita. Ilgis 114 mm, skersmuo 6×5 mm, galvutės dydis 15×15 mm. Sulenkta (12:1 nuotr.).
2. VINIS, geležinė. Keturkampio skersinio pjūvio, galvutė netaisyklingai ovali. Ilgis 91 mm, skersmuo 5×4 mm, galvutės dydis 12×10 mm. Sulenkta (12:2 nuotr.).
3. VINIS, geležinė. Keturkampio skersinio pjūvio, galvutė netaisyklingai pailga. Ilgis 53 mm, skersmuo 3×2 mm, galvutės dydis 10×5 mm. Nežymiai sulenkta (12:3 nuotr.).

^[1] Išsamiau žr. Kviklys B., Mūsų Lietuva. Boston, 1965, T. II, p. 533-534; Alekna V., Širvintų bažnyčia. In: Širvintos. Vilnius, 2000, p. 120-121; Klimas L., Širvintų parapija švenčia bažnyčios 150-metį. In: Širvintų kraštas. Širvintos, 2010, liepos 17 d. (Nr. 50 (418)), p. 1.