/NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Foto ir video autorės /
Mūsų protėvių pučiamųjų instrumentų garsais ragų pūtikai paskelbė šventės pradžią ir pakvietė visus arčiau scenos. Šventės vedėjas Povilas Velikis papasakojo, kas planuojama šį vakarą. Labai apgailestavo, kad dėl visą pasaulį sukausčiusos pandemijos negalėjo atvykti svečiai iš Latvijos. Svečiams koncertavo dūdmaišininkas V.Linkevičius.
Kernavės kultūrinio rezervato Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas papasakojo, kad apie trečią tūkstantmetį prieš mūsų amžių susiformavo senoji baltų kultūra. Tai buvo jos klestėjimo metas. Bet vykstant etninei genezei daugelis kraštų tapo slaviškais, prūsai, mūsų giminaičiai, buvo nukariauti kryžiuočių. Šiandien esame mes – tik latviai ir lietuviai. Kodėl gi ši diena? Ši diena parodo, kad dar iki Valstybės įsikūrimo 1236 m Kalavijuočių ordinui veržiantis į Baltų žemes pirmoj eilėj juos pasitiko žemaičiai. Įvyko mūšis. Kalavijuočiai buvo sustabdyti. Po to prisijungė Lietuviai… Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d. pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną.
Rudens lygiadienio šventei skulptūras kūrė Kernavėje gyvenantis skulptorius Henrikas Orakauskas. Šentės vakarą jis minėjo savo gimimo dieną. Ta proga jam nupintas ir įteiktas rudeniškų žolynų vainikas. Skulptūros ir šviesų instaliacijas „Baltų raštai” kartu su H.Orakausku kūrė ir šviesų dailininkas A.Buinauskas.
