Kūrybos mūza nusileido ir pabučiavo mano širdį.
Pabučiavimas buvo švelnus, kaip vėjo dvelksmas,
Šiltas, lyg pavasario saulės spindulys,
Gaivinantis, lyg vasarinis lietus kaitros išdegintai žemei.
Mūza palietė mano širdį ir man pasidarė maža šio pasaulio.
Širdis pradėjo spurdėti ir plakti greičiau, verždamasi iš ankštos krūtinės.
Kūrybos mūza pripildė mano širdį ir ji pasigedo sparnų,
kurie leistų jai kilti kartu su ja ir neatsiskirti niekada.
Manoji būtis pakito. Lūpos susičiaupė.
Kūnas prisipildė kančios, bet širdis apsigaubė ramybės skraiste, rankos ėmėsi spalvų paletės…. Vienspalvės drobės ir popieriaus lakštai ėmė kalbėti…
-„ Kūrybos mūza, nepalik manęs….“
***

Jei paklaustumėte ar galiu to nedaryti, atsakyčiau, kad negaliu, nes idėjos, pojūčiai susprogdintų mane iš vidaus. Taip jau su mumis, meno palytėtais yra. Mes galim išbarstyti save darbuose, nuskęsti rūpesčiuose, bet visai nekurti negalime….

Su meile Nomeda Drazdienė
Nuotraukų autorius Virginijus Sarpauskas
Nomedos Drazdienės tapybos darbų paroda „Mūzai palytėjus”vyks visą šia savaitęŠirvintų kultūros centro Kiauklių filialo patalpose.Mielai kviečiame apsilankyti

Sėkmės tau Nomeda, tavo darbai labai gražūs.