Mykolinės kitados buvo siejamos su bulviakasio pabaiga, o vaikams tai reikšdavo mokslo metų pradžią. Taip ir Širvintų„Tėkmės“ mokyklos mokinukams, kurių tarpe mokosi ir nemažai ukmergiškių, ši šventė yra ypatingai svarbi, nes tai atspirties taškas drąsiai ir ryžtingai eiti per mokslo metus, pasitikėti savimi ir siekti savo tikslų.
Šventinė nuotaika prasidėjo nuo pat ryto, kai vaikai po rytinės mankštos ir ryto rato, rado šventinius mamų ruoštus pusryčius ant rudeniškai dekoruotų stalų. Pagrindinė dekoracijų sumanytoja – mama Kristina, kuri yra WhiteCloudsArt įkūrėja – išmoningai sujungusi rudeninės gamtos grožybes, sukūrė pakilias Mykolinių nuotaikas „Tėkmės“ mokykloje.
Iki soties papusryčiavę vaikai ir mokytojai iškeliavo į Veprių stovyklavietę, kurioje pasiskirstę į komandas iškeliavo į žygį. Žygio trasą „Tėkmės“ mokytojai buvo iš anksto paruošę taip, kad kartu įveikdami kliūtis, „tėkmiukai“ užtvirtintų savo draugystės gijas būdami vieningi ir palaikydami vieni kitus.
Trasos buvo ne tik įdomios, bet ir sudėtingos, tad komandos į stovyklavietę grįžo jau sutemus, kur jų nekantriai laukė tėveliai. Žygeiviai, tamsoje grįžtantys su šviečiančiais deglais ir dainomis, paliko neišdildomus įspūdžius jų laukiantiesiems, vieniems ašarą išspaudė, kitiems šiurpuliukai nubėgo. Kai visi susirinko prie laužo, vaikams buvo išdalintos pasitikėjimo žvaigždutės, kurių įžiebimas simbolizavo ryžtą, valią ir drąsą įveikiant sunkumus šiais mokslo metais.
Graži ir jauki Mykolinių šventė tęsėsi iki vėlumos – netrūko pokalbių prie laužo ir šventinio klegesio prie vakarienės stalo. Šilti prisiminimai išliks ilgam, o „Tėkmės“ šeimų bendrystė leis sukurti dar daug įsimintinų švenčių.
Širvintų„Tėkmės“ mokykla
