Kas atsakingas, kad palūžta medikai?

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

    Mes visi jau esame išvargę nuo to nuolatinio nerimo dėl pasaulį kaustančio viruso. Vieni paniškai bijome, kiti kategoriškai neigiame, bet susirgę kreipiamės pagalbos į neseniai keiktus medikus. O jie eina ir gelbėja. Na, neturi sąrašų tų neigėjų ir patyčių skatintojų.

   Baisiausia, kai darbo karantino sąlygomis neatlaiko medikai. Tai jau rimtas pavojus kiekvienam mūsų.

   Lietuvos rytui apie situaciją Širvintų rajone pasakojo ligoninės darbuotoja. Apie tai galime paskaityti čia:

Covid-19 židinys Širvintų ligoninėje: personalas nebeatlaiko krūvio. Vadovybė iš padėties sukasi nekvalifikuotais kadrais

Kas atsakingas už medikų savijautą?

    Ar ne steigėjas turi pasirūpinti darbuotoju, kad jis nepratrūktų, kad spėtų oriai pailsėti ir oriai teikti paslaugas. Ar normalu dirbti kas antrą parą? Kiek laiko reikia pamiegoti, kai parą tu – ne, ne kompiuteriu žaidei, ne filmą žiūrėjai ir net nesilinksminai. Tu stovėjai sargyboje prie žmogaus sveikatos ir gyvybės. Tu neturi teisės nusnūsti, pavargti, pergyventi dėl namuose likusių namiškių. Turi čia ir dabar dirbti ir būti pilnai atsakingas už žmogų. Antro šanso nebus. Jei paleisi tą trumpą gyvybės giją, jos niekas niekada nesugrąžins. Patikėkime, šis momentas ypatingai reikalauja daug psichologinių jėgų.

   Ir tai, kad tavo alga nėra tokia, kad galėtum ramiai pamaitinti vaikus, kai kasdien rizikuoji užsikrėsti ir susirgti, bei žinai, kad be tavęs NIEKAS nepasirūpins tavo šeima, tuomet ir palūžtama. Beje, dar nesenoje praeityje už darbo grafiką paromis buvo smerkiama ir skundžiama neteisėtai atleista Širvintų ligoninės vadovė Laima Meškauskienė. Tuomet dabartinė merė apie tai kalbėjo viešai, daug apie tai kalbėta ir teismuose, kurie galiausiai pripažino atleidimą neteisėtu. Ar pasikeitus vadovui, jau nėra svarbu, kokiu grafiku dirba medikai?

   O kaip dirbti slaugytojoms, kai gydytojų trūksta, kai viešai kalbama apie dėl viešai aptariamų priežasčių negebantį sprendimų priimti mediką, ir esi priversta daryti tai už jį. Juk žinai, kad turi du pasirinkimus, priimti sprendimą už to padaryti negebantį ir suvokti, kad kris tavo galva, arba abejingai palikti pacientą mirti. O tai vėl gi gresia tavo galvos kritimu. Štai tuomet normalu, kad slaugytojos palūžta tiek, kad vienintelę galimybę išsigelbėti mato kreipimąsi į žiniasklaidą.

Kam tau sergančiųjų pavardės?

   Dar visai neseniai merė piktinosi, kad reikalaujama sergančiųjų pavardžių. Kadangi mano vienintelės pavardė pagarsinta, tai suprantu, kad esu kaltinama aš. Taip sakė ir keli sutikti žmonės. Tiksliau net ne sakė, o priekaištavo; „kam tu reikalauji pavardžių“. Na, pavardžių tikrai nereikalavau. Pridedu savo paklausimą. O skaičių norėjau (tokią teisę turi kiekvienas rajono gyventojas, o ir darbas mano toks, klausti ir pateikti gyventojams). Dauguma rajonų vadovų skelbia ne tik savivaldybėje sergančiųjų, bet ir seniūnijų susirgimų skaičius. Tai tik skaičiai, o ne pavardės. Statistika.

   Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad daugumą pavardžių žinau, kaip ir dauguma rajono gyventojų. Mat kiekvienas sužinojęs paslapčia pasako kitam, o tas dar kitam…

   Viešai susirūpinta, kad nepajėgiu užpildyti „Krašto žinių“ ir dėl to klausinėju. Oi, kad jūs žinotumėte, kiek temų turiu ir vis neprisėdu parašyti: kaip sergančios žmonos vyras, ką tik bendravęs su sergančiąja vaikštinėja po parduotuvę; kaip liepiama darbuotojams nesiregistruoti tyrimams ir ramiai prasirgti, nes skaičius bus mažesnis; kaip grožio salono darbuotoja po kontakto su užsikrėtusiu toliau sėkmingai teikia paslaugas; kaip nėra informuojami kontaktus turėję; kaip vieni darbdaviai savo sergantiems darbuotojams pasisiūlo pristatyti maisto ir vaistų, o kiti net nepaklausia, kaip jautiesi; kaip mokinys po testo eina į mokyklą ir bendrauja su bendramoksliais laukdamas medikų atsakymo; kaip turinčiam komplikacijų ir sergančiam covid-19 skiriamas rentgenas ir kraujo tyrimas, bet Širvintų medikai atsisako juos atlikti; kaip restorane švenčiama ir virusu dalijamasi, kaip prekybos centruose nekontroliuojami lankytojų srautai; kaip pirmai susirgusiai policija kviečiama buvo, o dabar sergantys kelia pavojų visuomenei ir niekam nerūpi… Ar temas tęsti?

   Tai labai jautrios temos ir skaudžios tiems, kurie serga, jos taip pat labai gąsdinančios ir tiems, kurie yra rizikos grupėje ir ypatingai saugosi. Žinote, kartais nerašau tik todėl, kad nenoriu jaudinti jautresnių skaitytojų. Ir ne, man neįdomu, kas su kuo miega, ir po patalais nelendu. Tad priekaištus atmetu.

   Puolimas – baimės požymis. Tik nereikia manęs bijoti. Patikėkite, aš visada pasakysiu tai, ką galvoju. Ir tai padarysiu į akis, o ne už nugaros. O štai pataikaujantys padlaižiai, kurie už nugaros jus apkalba, jie išties pavojingi, nes išneša viską. Net ir giriasi darantys garso įrašus, kad vėliau apsigintų.

P.S. O skambinantiems ir pranešantiems karantino pažeidimus dar kartą kartoju, skambinkite iškart 112 ir pranešinėkite pažeidėjus policijai. Ne, tai nebus skundas. Tai kiekvieno mūsų pilietinė pareiga norint apsaugoti save, šeimas, aplinkinius ir norint dar ne kartą susiburti per šventes.

Visiems linkiu sveikatos.

Ir neužmirškime bent jau padrąsinti medikus ir jiems padėkoti.