Švęsdami Kalėdas, sveikiname savo draugus bei pažįstamus, linkėdami ir laimingų artėjančių 2021 metų. Visi mes norime, kad ateinantys metai būtų laimingi, todėl laimės linkime ir sau, ir kitiems. Žodyje „laimė“ telpa labai platus turinys: vieniems laimė būtų loterijoje išlošti apvalią pinigų sumą, kitiems – sėkmingai užbaigti gimnaziją ar universitetą, tretiems – įsigyti gerų draugų ir t. t. Būtų galima ilgai vardyti, ko žmogus labiausiai šiuo momentu trokšta, kad pasijustų laimingas.
Naujųjų metų pirmąją dieną Bažnyčia yra paskyrusi Švč. Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai. Per Naujuosius metus baigiame švęsti Jėzaus Gimimo aštuondienį ir dar kartą norime išreikšti savo pagarbą bei meilę tai, kurią Dievas išsirinko savo Sūnaus Motina.
Nazarete apsireiškęs angelas pasveikino Mariją ir pasakė pačią džiugiausią žinią apie jos išsirinkimą: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35).
Kai Marija su šia džiaugsminga žinia nuskubėjo aplankyti giminaitės Elzbietos, ši Dievo Dvasios įkvėpta pasakė įsidėmėtinus žodžius: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ (Lk 1, 42). Tu palaiminta, tai yra tu laiminga, nes nešioji Aukščiausiojo Sūnų. Joks žmogus negali būti tiek laimingas, kiek laiminga buvo Marija.
Bažnyčia šitą laimingiausią moterį rodo mums pirmąją Naujųjų metų dieną ir kviečia per visus metus žvelgti į ją ir mokytis iš jos tikrosios laimės. Ne pinigai, ne nekilnojamasis turtas egzotiškoje šalyje, ne mūsų trumpalaikių norų išsipildymas yra tikroji laimė. Laimė – tai gyventi glaudžioje vienybėje su Dievu, kuris yra tobuliausios laimės šaltinis. Tik vienas Dievas gali visiškai išpildyti mūsų laimės troškimą.
Evangelija primena ir Betliejaus piemenis. Jie gyveno labai skurdžiai, dieną naktį saugodami avių kaimenę nuo plėšriųjų žvėrių. Kai piemenys aplankė gimusį Kūdikį, jie grįžo labai laimingi, „garbindami ir šlovindami Dievą už visą, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta“ (Lk 2, 20). Dievo artuma laimės pripildo kiekvieno žmogaus širdį, – mes irgi nesame išimtis.
Atkreipkime dėmesį, ką daro laimingiausioji pasaulyje moteris šių nepaprastų įvykių – angelo apreiškimo, dieviškojo Kūdikio gimimo bei piemenų atskubėjimo jo pagarbinti – akivaizdoje. Evangelistas Lukas rašo: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Ar tai nėra nuoroda ir mums taip elgtis? Jeigu šv. Kalėdas paverstume tik kalėdinės eglutės ir dovanų švente ar dar viena proga tarp daugelio kitų susėsti prie vaišių stalo, tuomet vargu ar patirtume bent trupinėlį tos laimės, kurios buvo sklidina Marijos širdis. Kad ją patirtume, turime elgtis panašiai kaip Marija, tai yra dėmėtis ir mąstyti, ką Dievas daro dėl mūsų laimės.
Jėzaus Įsikūnijimas ir Gimimas perkeičia mūsų žmogiškąją būtį. Apaštalas Paulius apie tai taikliai sako: „Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu įvaikis, tai Dievo valia ir paveldėtojas (Gal 4, 6–7). Ką tai reiškia? Nors ir būtum pats vargingiausias, jeigu leidi Jėzui gimti ir gyventi savo širdyje, tu tampi Dievo vaiku ir pačiu laimingiausiu žmogumi. Apie šį Dievo meilės slėpinį reikia dažnai mąstyti, kaip tai darė Marija.
Naujųjų metų pirmąją dieną pasveikinkime vieni kitus Šventojo Rašto žodžiais: „Viešpats telaimina ir tesaugo tave!“ (Sk 6, 24). Viešpats laimins ir saugos, jei nepamesime iš akių kelio, kuriuo ėjo Dievo Gimdytoja.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
