Moksleivių įsitraukimas į pamokas ir geri mokymosi rezultatai didele dalimi priklauso nuo glaudaus visos mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo. Tai savo pavyzdžiu rodo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, kuri siekdama glaudesnės mokytojų, tėvų ir moksleivių partnerystės ir didesnio tarpusavio pasitikėjimo bendruomenėje prieš dvejus metus ėmėsi svarbių pokyčių. Šiandien jie jau duoda vaisių bei padeda įveikti ir Covid-19 nulemtus iššūkius.
Problema – moksleivių įsitraukimas
Anot gimnazijos direktorės Audronės Buzienės, niekuomet nėra lengva pripažinti, kad sprendžiant kylančias problemas reikia ne dairytis aplinkui, o pirmiausiai keistis pačiam. Dėl to pradėjus gilintis į mokinių įsitraukimo rezultatus ir siekiant juos gerinti, gimnazijos vadovybei ir mokytojams prireikė drąsos pripažinti, kad siekiant kiekvieno vaiko sėkmės, reikia keistis ne mokiniams, o pačiai mokyklai.
„Išanalizavę gimnazijos moksleivių apklausų duomenis pamatėme, kad tik trečdaliui gimnazistų yra įdomu tai, ko jie mokosi pamokose. Tai moksleivių įsitraukimo problema, kuri šiandien turbūt yra aktuali daugeliui mokyklų. Pradėjome galvoti, ką galime daryti kitaip, kokiose srityse turime keistis, ir priėjome išvados, kad pirmiausiai privalome stiprinti savo mokyklos bendruomenę, didinti mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą ir pasitikėjimą vieni kitais, o kartu siekti ir aktyvesnio tėvų bei, žinoma, pačių moksleivių dalyvavimo mokyklos reikaluose“, – pasakoja A. Buzienė.
Mokytojai pamokose ne tik moko, bet ir mokosi
Priimti pokyčius mokykloje paskatino dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“ – praėjusi atranką, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija tapo programos dalyve ir su jos pagalba mokykloje įgyvendino pokyčio projektą. Juo siekta stiprinti mokyklos vadovų, pedagogų, tėvų ir moksleivių bendradarbiavimą – pirmiausiai didelį dėmesį skiriant pačių mokytojų bendradarbiavimo ir lyderystės kompetencijų ugdymui.
„Ėmėme ieškoti būdų, kaip ir ko galime pasimokyti vieni iš kitų. Šiuo tikslu pradėjome rengti atviras pamokas, kurių metu mokytojai stebi ir analizuoja kolegų vedamus užsiėmimus ir vėliau pasidalina savo pastebėjimais. Tokiu būdu galima keistis patirtimi, konstruktyvia kritika, efektyviau ieškoti būdų gerinti ugdymo kokybę ir mokinių įsitraukimo rodiklius. Suprantama, pedagogams reikėjo prie to priprasti, kai kuriems galbūt netgi perlipti per save, tapti atviresniems, suvokti, kad dirbama dėl bendro tikslo, tačiau daugeliui tai pavyko“, – sako A. Buzienė.
Nauji įgūdžiai padeda įveikti pandemijos iššūkius
Įveikus vidinius barjerus, atsiradus didesniam pasitikėjimui vieniems kitais ir pradėjus labiau bendradarbiauti, ėmė ryškėti ir pokyčių nauda. Pamoką stebintis kolega gimnazijoje tapo įprastu reiškiniu. Anot A. Buzienės, daugelis gimnazijos mokytojų į pamokas ateinančius kolegas šiandien laiko bendraminčiais profesionalais, siekiančiais tobulėti ir padedančiais tai daryti kitiems. Tokia pamokų stebėjimo praktika mokykloje padėjo išryškinti ir apibrėžti geros pamokos požymius, kurių siekiama kiekvienoje pamokoje.
„Covid-19 švietimo sektoriui sukeltų iššūkių kontekste mokytojų profesinio bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų svarba dar labiau išryškėjo. Tokioje sudėtingoje situacijoje būtent tai yra raktas į sėkmę, nes efektyvus geriausių nuotolinio mokymo praktikų pritaikymas tiesiogiai priklauso nuo mokytojų noro ir gebėjimo dalintis žiniomis, tarpusavyje tartis ir gauti ir suteikti grįžtamąjį ryšį“, – įsitikinusi gimnazijos direktorė.
Gimnazijos bendruomenė tapo aktyvesnė
Pradėjus įgyvendinti mokyklos pokyčio projektą, taip pat imtasi skatinti aktyvų tėvų bei pačių moksleivių dalyvavimą. A. Buzienės teigimu, gimnazija ėmė veikti kaip glaudi bendruomenė, kurioje atsižvelgiama į visų narių poreikius ir nuomones, o santykiai grindžiami pasitikėjimu bei pagalba vieni kitiems.
„Mokinių atstovus įtraukėme į sprendimų priėmimą ir tai tikrai įnešė nemažai pozityvumo – darbo grupės tapo dinamiškesnės, veiklesnės, visi klausimai jose geriau išdiskutuojami. Tuo metu mokinių tėveliai dažniau įtraukiami į renginių organizavimą, kitas mokyklos veiklas. Jie taip pat parodė norą ir gebėjimą organizuotis, kartu su mokytojais ir moksleiviais siekti bendro rezultato“, – džiaugiasi gimnazijos direktorė.
Anot A. Buzienės, svarbiausia tai, kad įgyvendintus pokyčius mokykloje, kaip rodo apklausos, teigiamai įvertino 80 proc. gimnazijos moksleivių. „Vadinasi einame teisinga linkme. Per dvejus metus bendruomenės tarpusavio santykiai gimnazijoje tikrai pasikeitė – ir tikrai į gerąją pusę“, – pažymi gimnazijos direktorė.
Pokyčiais mokyklose siekia išjudinti visą sistemą
Kaip ir dešimtims kitų šalies mokyklų, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai keistis padėjo „Renkuosi mokyti!” programa, o projektą finansavo Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“. Programos vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad pokyčiai šalies mokyklose reikalingi siekiant, kad kiekvienas moksleivis gautų jo poreikius atitinkančias ugdymo galimybes.
„Tai yra svarbiausias tikslas, tačiau kelias link jo kiekvienoje mokyklose gali būti skirtingas. Kiekvienos mokyklos bendruomenė turbūt pati geriausiai mato ir gali identifikuoti savo problemas, tačiau neretai prireikia papildomo postūmio ir pagalbos siekiant jas išspręsti. Tad mes ir ateiname į mokyklas su tikslu tai padaryti. Mūsų programoje dalyvaujantys mokytojai bei „Renkuosi mokyti!“ alumnai, o taip pat šiam tikslui pasitelkti švietimo ekspertai kartu su kiekvienos mokyklos atstovais sudaro pokyčio komandą, įgyvendinančią pokyčius konkrečioje srityje“ – sako A. Motiejūnė.
A.Motiejūnės teigimu, įgyvendinant reikiamus pokyčius kiekvienoje atskirtoje mokykloje kartu visos šalies mastu kuriamas ir plečiamas įtraukiojo mokymo tinklas, kuris padeda transformuoti visą švietimo sektorių. Tokia transformacija, A. Motiejūnės įsitikinimu, yra būtina siekiant švietime įtvirtinti socialinio teisingumo ir kiekvieno vaiko – nesvarbu iš kokios jis aplinkos bebūtų – individualius poreikius atitinkantį ugdymą.
Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, jos direktorės teigimu, ir toliau ieško vis naujų būdų įgalinti savo bendruomenę, tęsia pasiteisinusias pamokų stebėjimo ir analizavimo praktikas. Galbūt savo pavyzdžiu imtis pokyčių ji įkvėps ir kitas mokyklas.
Apie programą „Renkuosi mokyti!“
Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius. Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 70 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus.
Programa inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.
Daugiau informacijos:
El. p. komunikacija@renkuosimokyti.lt
Tel. +370 645 34 947
Tikėtina, kad „stiprėjančių” partijų skyrių atstovai, klausydami partijos pirmininkų, ir po naujų rinkimų taryboje turės po vieną (išimtinais atvejais – gal du ) narį – stebėtoją. Tik griūties savivaldybėje atveju galima netikėta valdžios kaita: retkarčiais tai pasitaiko.
Ąžuolų partijos vadovybė klausia Širvintų skyriaus, ar stiprėjat, ar buriat apie save kitų partijų skyrius? Uosių, Liepų ir Beržų partijų vadovybės elgiasi lygiai taip pat, planuoja ir siekia savo skyrių stiprėjimo ir dominavimo. Visi nori, kad tai jų Širvintų skyrius būtų stipriausias ir sutelktų visas opozicines pajėgas. Kiekvienos partijos tikslas yra turėti stiprų vietinį – Širvintų skyrių, kuris iškeltų stiprų merą ir formuotų valdančią daugumą. Metas būtų suprasti, kad opozicija, tai viešumoje besišypsantys konkurentai. Tai tiek tam kartui labai nelinksmų dalykų, kurių kol kas nėra noro suprasti.
Kiekvienas turime pasirinkimą, ar dalyvauti permainose, ar stebėti partijų skyrių agoniją.
Kaip suprantu gerovė Širvintų savivaldybėje blogėja. Mokyklų reorganizacija tai irgi rodo. Net „Maxima” nematė perspektyvų: tik vieno x-o parduotuvę pastatė (palyginkit su kaimyniniais Molėtais). Žinoma, kad eidami po vieną partijų skyrių atstovai per rinkimus nieko nepakeis (nebent būtų kokia viena stipri asmenybė). Abejoju ar po dviejų metų susidarys reikiama kritinė tyliai balsuojančių masė. O baimės atmosfera yra valdančiųjų stiprybės požymis. Remiantieji valdančiuosius (bei su jais susiję) daugiau iš baimės balsuoja agituoja bei organizuoja reikiamų biuletenių įmetimą, nes jie turi ką nesėkmės atveju prarasti.
Yra toks savivaldybių gerovės indeksas. 2019 m. Ignalina užemė paskutinę vietą. Nenuostabu, kad žmonės tokią valdžią išspyrė.
Įdomu, kad 2015 m. Širvintos aplenkė 49 savivaldybes, o 2019 m. – 42. Tai rodo, kad vien sporto kompleksų statybų ir trinkelių klojimo žmonėms neužtenka. Maži atlyginimai ir gerai apmokamo darbo vietų nebuvimas daro savo. O dar ta nesveika pataikavimo ir baimės atmosfera…
Bet ar gi jie veikė po vieną, kaip šiandien mūsų politikai?
Žinau vieną rinkiminės revoliucijos pavyzdį. Ignalinos taryboje (21 narys) daug metų be pertraukos valdę valstiečiai 2015-2019 metais turėjo12 vietų (tame tarpe ir tiesiogiai rinktą merą). 2019 metais valstiečių meras pralaimėjo antrajame ture, o valdantys valstiečiai gavę 9 mandatus liko opozicijoje. Žinau, kad rinkiminėje agitacijoje labai aktyviai veikė išrinktas socialdemokratų meras. Atrodo, kad kažkas panašaus įvyko ir Kėdainiuose. Bet ne Druskinikuose……
Dauguma bijo net „laiką” ant aštresnio komentaro uždėti, tai kokių pokyčių darymų Jūs tikitės?
Tragikomiška situacija rajone
Vieni peliukai valdžios nepakeis. Lemtinga erozija įvyko dar pačioje 2012-2016 mm kadencijos pradžioje. Nemanau, kad partijų skyriai ir visuomenė Jeigu susiformuotų į vieningą darinį (pvz., vieni kandidatuoja į tarybą, antri – dalyvauja rinkimų organizavime, treti – užsiima rinkimų agitacija). Tikriausiai nebus užvaldytų rinkiminių komisijų, balsavimo namuose ir kitose išankstinio balsavimo vietose kontrolės. Ar įmanoma pasiekti, kad mero rinkimuose vyktų antrasis turas ir jame peliukai ir kiti rinkėjai balsuotų ne už valdžios kandidatę. Ar realu, kad dabartiniai valdantieji neturėtų taryboje daugumos, ar nepajėgtų suformuoti koalicijos? Jeigu nebus norinčių daryti pokyčius – garantuotai toliau taryboje rankas kilnos tie patys asmenys.
Jei tik būtų už ką balsuoti, o ne prieš…
Pagal žmogaus tipologiją mūsų rajono vadas, greičiausiai, suklups dėl garbės troškimo, godumo arba praeities reikalų. Savo rinkėjams jau parodė, ką iš tikrųjų galvoja apie jų vaikus (švietimas) ir juos pačius galvoja.
O už ką jiems siūlote balsuoti, kai opozicijų partijų atstovai aktyviai dirba tik kokie 5? Vietų taryboje tai 21!
Tai 2023 metais per rinkimus nustumkite dabartines savivaldybės vadoves nuo valdžios
Pasikalbame mes miesto peliukai su gimnazijos peliukais. Tai štai ką jie pasakoja. Tikroji mokyklų „Perestroikos“ priežasti, tai darželio pastatas, po to susidorojimas su gimnazijos direktore ir nepaklusniais mokytojais. Mierė tikriausiai sprogo pamaçiusi šį straipsnį. Ir dar rekonstrukcijų pinigai. Kuo didesnis chaosas, tuo daugiau pinigų. O ir kerštas saldus.
Pedagogo savigarba ir elgesys pagal sąžinę. Tai yra tikroji vertybė, kuri leidžia auginti dorą jaunąją kartą
Gimnazijos direktorė taip ir nesuprato, kad svarbiausia ugdymo įstaigos vadovui Širvintų rajone šiuo metu yra būti praėjusiam merės „patikrą“. Nesugebėjo šito, o visa kita – nieko nereiškia.
O juk tuoj šios mokyklos neliks. Lliūdna