Švietimo ministerijos atsakymo dekonstrukcija

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

    Sveiki sulaukę Naujųjų Švietimo Metų. Iki šiol sveikinimai būdavo įprastiniai – Sveiki sulaukę Naujųjų metų. Ir pokalbiai būdavo įprastiniai, apie gautas ir norėtas gauti dovanas, ir skirtumą tarp norų ir realybės. Šiuos metus pradėjome visiškai kitaip. Lyg visi po eglute būtume radę ne prabangų konstruktorių LEGO , o konstruktorių „Širvintų rajono švietimo įstaigos“. Ir ėmėme kiekvienas savaip dėlioti. Vėliau buvo įkurta Facebook grupė „Širvintų rajono švietimo konstruktorius“. Ir dauguma ėmėme dalintis konstravimo, gal greičiau suvokimo rezultatais.

     Tačiau už lango realybėje dėliojosi visiškai kitas vaizdas. Žinojome, ką nepakeičiamai yra sumaniusios savivaldybės Švietimo Profesorės. Ir dar sutikome, kaip didžiausią šventę, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokyklos tarybos neįtikėtinai drąsų nepritarimą vykdomai švietimo įstaigų tinklo pertvarkai. Žinojome, kad tokiu atveju, kai vienos švietimo įstaigos taryba nepritaria reformai, „Švietimo ir mokslo ministerija teikia siūlymus Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjui ir Mokyklai“. Žinojome, nors daugelis nenorėjo tuo patikėti, kad siūlymai nėra privalomi, bet vis tiek laukėme Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymo: „Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymus, teikia mokyklos bendruomenei atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą.“

    2020 metų lapkričio 20 dieną Laisvės TV Youtube kanale buvo patalpintas Andriaus Tapino interviu su Arūnu Dulkiu. Pats laidos įrašas darytas gerokai prieš Seimo rinkimus, 2020 m. birželį, o paskelbtas jau po rinkimų, formuojant vyriausybę. Arūnas Dulkys yra buvęs Valstybės kontrolės tarnybos vadovas, kitaip sakant, Valstybės kontrolierius. Valstybės kontrolės tarnyboje dirba aukščiausios kvalifikacijos auditoriai. Visose Europos šalyse yra tokios įstaigos, gal skiriasi tik jų pavadinimai. Prisipažinsiu, kad šį gan netrumpą interviu žiūrėjau penkis kartus. Nes yra ko mokytis. Tačiau mums aktualiausia vieta, kurią noriu pacituoti, yra ši. „Daugelyje ES šalių Valstybių kontrolierių REKOMENDACIJOS yra privalomos, nors ir ne visų šalių įstatymuose tai įrašyta. Kai aukščiausios kvalifikacijos auditoriai atlieka konkrečios srities auditą, ir pateikia rekomendacijas, jos pagal nutylėjimą yra PRIVALOMOS.“

    Aš manau, kad lygiai taip pat turėtų būti ir su Švietimo ir mokslo ministerijos SIŪLYMAIS. Nors siūlymus pasirašo viceministras, bet jis atstovauja visai Švietimo ir mokslo ministerijai. Tiksliau, tas atsakymas atspindi visą ministerijos turimą sukauptą kompetenciją ir atskleidžia, kokios bus artimiausios vykdomos reformos ir siūlo jau dabar tų būsimų pasikeitimų paisyti.

   Neįgudusiai akiai ministerijos atsakymas gali atrodyti lyg nekonkretus, nedrąsus ir atsargus. Aš manau, kad ministerija puikiai suprato, kam siunčia atsakymą ir kuo visa tai baigsis. Mano manymu, atsakymas labai diplomatiškas, labai subtiliai įvertinantis taip vadinamo švietimo tinklo pertvarkos plano vertę. Dalinuosi savo pastebėjimais.

   Kadangi esu sukaupęs ir ne po vieną kartą perskaitęs visus dokumentus, tai į akis krinta akivaizdūs nesutapimai.

    Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokyklos tarybos protokolo tiksli citata:

   „NUTARTA: Nepritarti pateiktam Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarkos planui. Siūlyti Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarkos projektą koreguoti, atsižvelgiant į gimnazijos pateiktus pasiūlymus (Priedas Nr.1)“ Priedo citata: „Siūlome miesto mokyklų sujungimą į vieną juridinį vienetą vykdyti nekeičiant atskirų koncentrų mokinių mokymosi vietos. 1-4 klasių mokiniai lieka dabartinėje pradinėje, 5-8 klasių – „Atžalyno“ progimnazijos patalpose, 9-12 klasių – dabartinės gimnazijos pastate”.

   Kaip visa tai suprato ŠMM. Tiksli citata:

   „… kuriame gimnazija nepritaria pateiktam Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarkos planui ir siūlo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją, Širvintų „Atžalyno“ progimnaziją ir Širvintų pradinę mokyklą sujungti į vieną juridinį vienetą, bet mokinius palikti mokytis tose pačiose patalpose.“

   O kaip gi suprato, gal tiksliau suinterpretavo Savivaldybės Profesorės? Tiksli tarybos sprendimo citata:

    „Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos taryba 2021 m. sausio 11 d. pritarė miesto mokyklų sujungimui su sąlyga, kad I–IV klasių gimnazijos klasių mokiniai būtų palikti mokytis tose pačiose patalpose“.

   LSG gimnazijos mokyklos taryba NEPRITARIA pertvarkai ir siūlo NEKEISTI ATSKIRŲ KONCENTRŲ MOKINIŲ MOKYMOSI VIETOS. Lygiai taip pat suprato ŠMM. O kaip išvedžiojo savivaldybės Profesorės? Iš nepritarimo padarė pritarimą, ir iš visų mokinių išsirinko tik I-IV klasių gimnazistus. Bet tai visiškai neatitinka LSG gimnazijos atsakymo turinio ir esmės. Bet tai tarybos daugumai „Visiška balalaika“.

   ŠMM atsakyme cituoja pertvarkos planą: „Bendrojo plano projekte numatyta iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. gimnaziją, progimnaziją ir pradinę mokyklą, esančias Širvintų mieste, sujungti į vieną juridinį vienetą – Širvintų gimnaziją, kurioje 2021–2022 m. m. mokytųsi 1 085 mokiniai, o 2024–2025 m. m. – 1 046 mokiniai“.

    ŠMM atsakyme pateikia pertvarkos plano vertinimą:

    „Manome, kad mokyklai, kurioje bus įgyvendinamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos ir kurioje mokysis per 1 000 mokinių, NEPAVYKS įgyvendinti Geros mokyklos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, nuostatų ir NEPAVYKS pasiekti Ministerijai pateiktame rašte nurodyto tikslo – įsteigti modernią ir šiuolaikišką, tinkamai aprūpintą mokymo priemonėmis gimnaziją, gebančią sukurti jaukią mokymosi aplinką, suburti stiprius mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti kokybišką išsilavinimą”.

   Pakankamai subtili ŠMM atsakymo vieta:

   „Gimnazijos sujungimas su progimnazija ir pradine mokykla būtų žingsnis atgal, nors ir neprieštarautų esamam teisiniam reguliavimui, kad gimnazija atskiru atveju gali vykdyti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ar pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas“.

    Kitais žodžiais ir ne taip diplomatiškai, ŠMM atsakymas galėtų skambėti taip: „Nepavyks. Nepavyks. Žingsnis atgal. Gimnazijos tik išimtiniais atvejais gali būti ne keturmetėmis. Bet Jūs, Savivaldybės Profesorės, naudojatės paskutines akimirkas galiojančia tvarka ir darote visišką beprotybę, bet tai kol kas galima, ir mes nieko negalime padaryti“.

   ŠMM ne tik gan subtiliai įvertino tinklo pertvarkos planą, bet ir siūlo, ką iš tiesų reiktų daryti. Gal taip tik atrodo, kad tekste pilna pavienių citatų. Bet jas sudėjus į vientisą tekstą, atsiskleidžia pilnas vaizdas. Pateikiu savo matymą.

   ŠMM atsakymo citatos:

   „Atkreipiame dėmesį į tai, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Vyriausybės programa), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, numatyta įgyvendinti projektą: „Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys“. Viena iš projekto veiklų yra naujos kartos mokyklos – tūkstantmečio gimnazijos. Šios gimnazijos bus skirtos miestų ir rajonų mokyklų ugdymo rezultatų atskirčiai mažinti, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą. Numatyta suformuoti konkursinę tūkstantmečio gimnazijų programą, kurią sudarys lėšos infrastruktūrai (atnaujinti arba naujai statyti), neformaliojo ugdymo plėtrai, tobulinimosi krepšelis mokytojams, konsultacijos gimnazijos vadovui (Vyriausybės programos 46.2 papunktis). Manome, kad Širvintų rajono savivaldybės siekis turėtų būti turėti keturmetę tūkstantmečio gimnaziją, kurioje kokybišką vidurinį išsilavinimą galėtų įgyti visos savivaldybės mokiniai, ir tai galėtų būti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija”.

   „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Ši nuostata Širvintų mieste įgyvendinta prieš 15 metų, t. y. 2006 m. įsteigta keturmetė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija”.

   ŠMM aiškiai rašo, kad Tūkstantmečio gimnazija niekaip nėra susijusi su tūkstančiu mokinių vienoje švietimo įstaigoje. Tūkstantmečio gimnazija, tai visiškai kito kokybinio lygio gimnazija. Ir gimnazija privalo būti keturmetė, o ne „gimnazija TIK atskiru atveju gali vykdyti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ar pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas“. Kitaip sakant, „Ilgoji gimnazija“ niekaip nėra susijusi su numatomu pasirašyti Nacionaliniu Švietimo susitarimu, ir tai yra visiškas žingsnis atgal. Tas „Atgal“, tai yra grįžimas į 1985 metus, kai pradėjo veikti Širvintų miesto antra vidurinė mokykla, dabartinė „Atžalyno“ progimnazija. Dar kitaip sakant, ilgosios 12 mokslo metų švietimo įstaigos yra visiška praeitis.

   Labai svarbios ir daug pasakančios yra šios ŠMM atsakymo citatos:

   „Informuojame, kad įgyvendinant Vyriausybės programą planuojama artimiausiu metu pakeisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, susijusias su jungtinių klasių sudarymu ir mokinių skaičiumi III gimnazijų klasėse„.

   „Šiems uždaviniams įgyvendinti ir atsižvelgdami į tai, kas anksčiau išdėstyta, siūlome … Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją palikti tose pačiose patalpose ir sprendimą dėl jos reorganizavimo priimti atsižvelgiant į kitų savivaldybės gimnazijų perspektyvą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, pakeitimą”.

   Kitaip sakant, ŠMM primygtinai siūlo atkreipti dėmesį, kad, kai Lietuvos Respublikos vyriausybė priims Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, pakeitimą, iš esmės keisis „kitų savivaldybės gimnazijų perspektyva“. O tiksliau, keisis ne LSG gimnazijos padėtis, o kitų dviejų Širvintų rajono savivaldybės gimnazijų padėtis. ŠMM aiškiai įvardija, kokias nuostatas turi mintyje: „nuostatas, susijusias su jungtinių klasių sudarymu“, ir „nuostatas susijusias su mokinių skaičiumi III gimnazijų klasėse“.

    Nuostata dėl jungtinių klasių paliečia tik Širvintų rajono Gelvonų gimnaziją. O su nuostata, susijusia su mokinių skaičiumi III gimnazijų klasėse, yra kiek kebliau ir ne iš karto galima suprasti, apie ką tai.

    Viename iš praeitų straipsnių citavau Valstybė kontrolės 2017m. atliktą Lietuvos švietimo sistemos auditą. Vienoje iš audito išvadų skelbiama, tiksli citata:

    „Gimnazistai 11 ir 12 klasėje turi mokytis pagal individualius ugdymosi planus, kuriuos sudaro atsižvelgiant į savo poreikius, o mokykla modeliuoja jiems kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą. Aplankėme 20 miestų ir rajonų gimnazijų, kuriose mokosi nuo 200 iki 1400 mokinių. Apklausėme 879-is miestų ir rajonų gimnazijų vienuoliktokus apie jų galimybes mokytis norimų dalykų. 14 proc. apklaustųjų nurodė, jog jiems nesudaromos galimybės mokytis visų pageidautų dalykų. 75 proc. gimnazijų vadovų pripažino, kad ne visiems 11–12 kl. moksleiviams gali sudaryti sąlygas mokytis tam tikrų pageidaujamų dalykų, nes nesusidaro minimalios mokinių grupės. Ši problema aktualesnė mažesnėse rajonų ilgosiose gimnazijose, kuriose yra po vieną 11 ir 12 kl. komplektą. Jos kartais negali užtikrinti net tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtamokslinio ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų, o miesto gimnazijos, kur yra po kelias 11-as ir 12-as klases, dažniausiai negali užtikrinti tik meninio ugdymo (dailė, muzika), kūno kultūros ar pasirenkamųjų dalykų”

    Tiek kovo 9 d. tarybos komitetų posėdžio metu, tiek kovo 12 d. tarybos posėdžio metu Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė sakė gavusi ŠMM raštą, kurio turinį atpasakojo, o gal labiau interpretavo, apytiksliai: „Kaimiškose vietovėse esančiose mokyklose turės būti ne mažiau nei dvi 11 klasės (III gimnazijos klasės), ir tai niekaip neliečia miesto mokyklų klausimų, o reikės sujungti Gelvonų ir Musninkų gimnazijas“. Tai yra visiškos interpretacijos.

    ŠMM sako: „Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją palikti tose pačiose patalpose ir sprendimą dėl jos reorganizavimo priimti atsižvelgiant į kitų savivaldybės gimnazijų perspektyvą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, pakeitimą“. Kitaip sakant, LSG gimnaziją reikės reorganizuoti, nes kitų (dviejų) savivaldybės gimnazijų perspektyva pasikeis. Ir visiškai netikslu teigti, kad „reikės sujungti Gelvonų ir Musninkų gimnazijas“, nes tiek ŠMM, tiek Valstybės auditas turi mintyje, kad yra svarbu ne mažiau nei du III gimnazijos klasių komplektai viename švietimo įstaigos pastate. Tai Gelvonų ir Musninkų gimnazijų administracinis sujungimas nieko nepakeis. Ir vėl gi, merė mėgaujasi, nes: „Tai įsigalios nuo kitų metų“, tai dabar ir priimame užužvakar dienos vertės sprendimus.

    Kokią turime situaciją? Kelios statistikos citatos. Vokietijoje gyventojų tankumas – vidutiniškai 233 žmonės viename kvadratiniame kilometre; Danijoje – 129 žm./km², Lietuvoje –  42,8 žm./km²; o Širvintų rajono savivaldybėje –  16,7 žm./km². Tai ar gali būti visiškai vienodas švietimo įstaigų tankumas Širvintų rajono savivaldybėje ir Vokietijoje, jeigu gyventojų tankumas skiriasi beveik 14 kartų?

    Kaip teigiama švietimo tinklo pertvarkos plane: „Širvintų pradinėje mokykloje mokosi 335 mokiniai (50 tuščių mokymosi vietų), Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje mokosi 333 mokiniai (57 tuščios mokymosi vietos) ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje – 324 mokiniai (66 tuščios mokymosi vietos)“. Nors nėra pateikiama jokių paskaičiavimų, įrodymų, bet tam kartui sutikime. Gelvonų gimnazijoje I-II gimnazijos klasėse šiais mokslo metais mokosi 28 mokiniai, ir III-IV klasėse irgi 28 mokiniai. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje, I-II gimnazijos klasėse mokosi 58 mokiniai, o III-IV gimnazijos klasėse mokosi 43 mokiniai.

    Kaip tinklo pertvarkos plane teigiama, LSG gimnazijoje yra 66 tuščios mokymosi vietos. Gelvonų ir Musninkų III-IV klasių gimnazistų kartu sudėjus yra 71 mokinys. Tai visiškai atitinka tai, ką ir teigia ŠMM, reikia skubiai atsižvelgti į Musninkų ir Gelvonų perspektyvas priėmus naujas mokyklų tinklo kūrimo taisykles.

   Musninkų gimnazijoje, III-IV klasių gimnazistams išvykus mokytis į LSG gimnaziją, atsilaisvintų 43 mokymosi vietos, arba du klasių komplektai. Gal būt čia galėtų atvykti mokytis Gelvonų gimnazijos I-II gimnazijos klasių 28 mokiniai, arba du klasių komplektai.

    Mano manymu, kebliausia yra Gelvonų gimnazijos padėtis. Joje tuoj bus suvaržyta galimybė jungti klases, o 28 gimnazistai turės išvykti mokytis kitur. Kaip merė Živilė Pinskuvienė atsakyme Vyriausybės atstovui teigia: „Dėl Širvintų r. Gelvonų gimnazijos, merė informavo, kad konkursas į šios gimnazijos vadovo pareigas nėra paskelbtas (merės 2020-12-30 potvarkiu Nr. 7-197 nuo 2020 m. gruodžio 31 d. paskirtas laikinas šios įstaigos vadovas), nes vykdoma gimnazijos veiklos analizė ir mokinių skaičiaus kitimo stebėsena ir atlikus stebėseną bus sprendžiamas klausimas dėl šios gimnazijos reorganizavimo nuo 2022-09-01″. Man toks „stebėjimas“ primena saulėlydžio stebėseną pavakary, norint konstatuoti, nusileis ar nenusileis saulė. Kaip savivaldybė savo pačios parengtame plane teigia, Gelvonų gimnazijoje 2024-2025 mokslo metais mokysis 86 mokiniai. Akivaizdu, kad sprendimą dėl Gelvonų gimnazijos reikia priimti jau dabar. Gimnazijoje 1 -4 klasėse mokosi 31 mokinys, o 5-8 klasėse mokosi 48 mokiniai. Kaip savivaldybė savo pačios parengtame plane teigia, Pradinėje mokykloje yra 50 tuščių mokymosi vietų, o „Atžalyno“ progimnazijoje yra 57 tuščios mokymosi vietos. Kaip matome, ir Pradinė mokykla, ir „Atžalyno“ progimnazija gali priimti visus Gelvonų gimnazijos mokinius.

   Be abejo, mokiniai yra žmonės, jie nėra savivaldybės savigyros reklaminiai skydai, kuriuos gali vežioti kur tik nori. Kiekvienu atskiru atveju, su kiekvienu mokiniu ir jo tėvais reikia kalbėtis ir derinti jų norus su galimybėmis. Nes, tiek Gelvonų gimnazijos, tiek Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokiniai negyvena nei Gelvonuose, nei Bartkuškyje. Tikras vaizdas po pasikalbėjimų gali atrodyti visiškai kitoks, nei galima manyti.

    Mano manymu, tikrai norint ir neturint kitų, matomai slaptųjų tikslų, Širvintų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarką buvo galima suplanuoti visiškai kitaip. Pavadinkime tai „reorganizuoti prijungimo būdu“, Gelvonų ir Bartkuškio mokyklas – faktiškai perkeliant mokinius kitur. O miesto mokyklas palikti nepaliestas, tik papildžius Gelvonų gimnazijos mokiniais ir Musninkų gimnazijos III-IV klasių gimnazistais.

    Galėjome turėti, ir aš tikrai tikiu, kad turėsime, Širvintų Lauryno Stuokos Gucevičiaus keturmetę Tūkstantmečio gimnaziją. Mano supratimu, tai aukštosios mokyklos atitikmuo rajone. Čia turėtų mokytis patys stipriausi rajono mokiniai, turintys tikslą laikyti 3-4 Valstybinius brandos egzaminus, ir siekiantys stoti į aukštąsias mokyklas. ŠMM atsakyme visas dėmesys skiriamas naujo kokybinio lygmens Tūkstantmečio gimnazijoms. O Širvintų savivaldybės Švietimo Profesorės visą dėmesį tinklo pertvarkos plane skiria… lopšeliams -darželiams: „Iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų“.

   Kai švietimo įstaigų tinklo pertvarką rengia ką tik iš sauskelnių išlipusios Profesorės, tai turime tai, ką turime.

    Bet visgi, kodėl su tokiu pykčiu Savivaldybės Profesorės sutiko ŠMM siūlymą? Gal iš tiesų atsakymas yra lopšelio – darželio pastatas Vilniaus gatvėje Nr. 55 , o gal Vasaros 5? O gal bus malonu kaulyti pinigus iš vyriausybės, sakant „Matote, kas atsitiko“, kai reikės tuoj pat spręsti Galvonų ir Musninkų gimnazijų problemas? Bet gal ne ATSITIKO, o PRIDIRBTA?

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys