Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
Laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
O vieni mes irgi kaip vaikai.
Justinas Marcinkevičius
Žmogui būdinga kuo nors rūpintis. Taip mes realizuojame norą mylėti, globoti, būti atsakingu. Kas mes būtume, jei nebūtų vaikų? Kam būtume reikalingi?
Šiandien noriu pakviesti visus kitaip pažiūrėti į mūsų mažuosius. Ar tikrai mes jiems reikalingi? O gal jie mums labiau reikalingi? Šie maži žmogučiai mums suteikia laimę ir begalę galimybių dar kartą išgyventi savo vaikystę. Atrasti tai, ko nespėjome ar negalėjome atrasti patys būdami vaikais.
Jei norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, turime būti tokiais tėvais, kokių kadaise patys būtume norėję. Ir svarbiausia, privalome išmokyti juos svajoti. Juk svajonės mums suteikia stiprybės ir išminties, jos padeda mums augti. Tad visiems vaikams – esamiems ir buvusiems – linkiu aukšto svajonių skrydžio.
Neringa ir Krašto žinios
