Žmogaus gyvenimas – kaip žvakė! Pradžioje kažkas ją uždegė. Po to ilgai ilgai liepsnelė pleveno tai kažką apšviesdama, sušildydama, tai kažką skaudžiai nudegindama, nuvildama… Pamažu žvakė nyko, mažėjo, kol galų gale viską užliejo tamsa…
Žemiškąją kelionę baigus Vincui Norušiui, nuoširdžią užuojautą reiškiame dukroms Eglei ir Rūtai, anūkams, bei visiems artimiesiems…
LPS „Bočiai” Širvintų bendrija
