Kiauklių kultūros namų salė pasipuošė lauko gėlių paroda, kurią surengė Regina Janickienė. Apie žolinų svarbą, arbatas pasakojo Vaclava Pajaujienė. Dainomis apdovanojo Širvintų kultūros centro Kiauklių filialo vokalinis moterų ansamblis Vilkesa, vad. A. Burakovienė. Asta Amankavičienė pasakojo apie Žolinės papročius ir tradicijas. Pasak jos, vienas iš svarbesnių papročių per Žolinę, valgyti šviežias bulves su spirgais. Tad susirinkę Kiauklių kaimo gyventojai mielai skanavo šviežių bulvių su spirgais.
Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Šią dieną buvo nudirbti visi svarbiausi darbai: nupjauti javai, suvežtos uogos ir vaisiai, namuose prigaminta daržovių marinatų bei uogienių.
Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles (rugiagėles, ramunes, raudonuosius dobilus, aguonas, vėdrynus, čiobrelius, rūtas, diemedžius, linelius, karkliukus, jurginus ir daugybė kitų), vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.
Tai padėkos diena, kai valgomos ankstyvosios bulvės ir grybai, uogos (iš jų virtos uogienės), skinami žalumynai salotoms ar kitų valgių Derliaus gėrybėspagardams. Per Žolinę, kaip ir Kūčių vakarą, susirenka visa šeima prie stalo ir vaišinasi 12 patiekalų, pagamintų iš naujojo derliaus grūdų, vaisių ir daržovių. Ant stalo uždegama žvakė, ji nešama aplink valgius ir leidžiama per rankas aplink stalą. Vaišių likučiai atiduodami elgetoms – taip buvo pagerbiami protėviai.
Seniausi Žolinės papročiai: Kurdami Žolinės puokštę, žmonės jau nuo seno labai atidžiai parinkdavo gėles. Svarbiausia į gėlę įdėti tai, ką žmogus augino pats. Pašventinus puokštės, lietuviai jos nepamiršdavo ir parsinešdavo namo, o sudžiovintą puokštę padėdavo šalia šventųjų paveikslų. Puokštės būdavo naudojamos per perkūniją, ligos atveju ar smilkoma namuose.
Žolinės metu nuo seniausių laikų buvo geriama arbata iš medetkų, gysločio žiedkočių ir kraujažolės. Minėtus augalus žmonės užvirdavo, kai kurie – įmesdavo smulkinto gintaro. Buvo manoma, kad ši arbata turi stebuklingą stiprinantį poveikį.
Širvintų kultūros centro Kiauklių filialas
Kaip čia, kad Jono Pinskaus Kiauklių kaime nebuvo. Nes paskutiniu laiku pirmoje eilėje renginiuose stovi Pinskus. Vietoj, kad teiktų įstatymų projektus seimui, rimtai dirbtų, tai jis įteikia gėlyčių vienam žmogui, kitam Širvintose, parašo straipsnį į savo laikraštį, kad jis skyrė milijonus Širvintams.
Ką čia turėtų reikšti, kokias pareigas ateityje nori užimti Širvintose Pinskus?
Mums banbaliniams, kaip išsireiškė Pinskuvienė per televiziją pavadinta žmones bambaliniams, reikėtų susimąstyti.