„Ateina laikas, kai subręstam ir norim išsivaduoti iš savo „kokono“, sugriauti visuomenės primetamus stereotipus. Kiekvienas turėtume būti savimi ir jaustis laisvi – kaip tie drugeliai pievoj“, – savo naujausią dainą „Drugeliu plasnosiu“ pristato atlikėja, jaunosios kartos operos solistė Dovilė Kazonaitė. Dažniau sutinkama klasikinės muzikos ir teatro scenose, šįkart „Operos vilties“ premijos laureatė nustebins populiariosios muzikos skambesiu, asmeniniais pokyčiais bei akį traukiančiu vaizdo klipu.
Pasak D. Kazonaitės, „Drugeliu plasnosiu“ – tai istorija apie kiekvieno mūsų virsmą ir jausmų proveržį, kurį patiriame sulaukę trisdešimties, peržengę pirmą brandos slenkstį. Dainos autorė neslepia, jog šį gyvenimo etapą išgyveno pati – kaip atlikėja ir moteris.
„Mano manymu, žmonės pradeda skleistis tik perkopę trisdešimtmetį. Tiek vyrams, tiek moterims perkopus šį slenkstį paaiškėja daug dalykų apie save. Su tuo „kokonu“ paliekame nemažai vidinių kompleksų ir iliuzijų, tarsi išsineriame iš savęs jaunuolio ir skrendame į pažintį su savimi vyresniu. Tikiu, kad tai tik pradžia, ir neaišku, kiek dar prireiks metų, jog į pasaulį žvelgtume su šypsena, išmintimi, be jokios baimės.“
Užkoduotos žinutės
Naujame amplua atsidūrusi solistė pasakoja, jog dainos siužetą kūrė neatsitiktinai. Vaizdo klipe žiūrovai atpažins socialines žinutes, perteikiamas gamtos vaizdiniais bei įvaizdžio detalėmis.
„Vaizdo klipe daug simbolių. Prabangi suknelė simbolizuoja socialinius vaidmenis ir susikurtus standartus, kurie yra visuomenės žaidimų dalis – smagūs, tačiau dažnai užgožiantys mus pačius. Subrendęs javų laukas siejasi su asmenybės branda, savęs pažinimu bei iš to išplaukiančiu laisvės pojūčiu. Saulė – gyvenimo džiaugsmas, buvimas čia ir dabar. Pievoje gimsta laisvė, o su drugeliais – meilės pojūčiai. Galiausiai pati dainoje „išeinu“ iš klasikinio žanro rėmų, drąsiai neriu į kūrybinius vingius.“
Kūriniui „Drugeliu plasnosiu“ įtakos davė ir pandemija. Dovilė tikisi, jog premjera dabartiniame kontekste įneš pozityvo bei paragins gyventi šia diena.
„Tikiuosi, kad ši daina klausytojams suteiks daugiau šviesių emocijų – tarsi terapija sielai. Jog įkvėps šypsotis, o pajutus lengvumą, pasinerti į tą lietuvišką pievą basomis kojomis ir atvira širdimi. Kviečiu ne svajoti, kaip būčiau pakvietusi būdama dvidešimties, o išgyventi kiekvieną niuansą, sekundę, pojūtį, save“, – sako operos sopranas.
Išgirs ir birbynės skambesį
Dovilė džiaugiasi, kad prie kūrinio sutiko prisidėti ir žinomas birbynės virtuozas, LMTA docentas, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris, vyriausiasis dirigentas ir vadovas Egidijus Ališauskas.
„Muziką nuostabiai praturtino birbynės improvizacija, už kurią esu be galo dėkinga Egidijui Ališauskui. Birbynė yra mūsų nacionalinis instrumentas, kurį pasirinkau ne veltui. Jo tembras ypatingas, tarsi kažkas tarp saksofono ir žmogaus balso. Be to, negalėčiau įsivaizduoti kito tokio instrumento, derančio su lietuviškais peizažais ir kuriama nuotaika“, – komentuoja atlikėja.
Tai jau ne pirmas kartas, kuomet D. Kazonaitės atlikimą puošia modernus tautinių instrumentų skambesys. Muzikinį kelią ji aktyviai tęsia kartu su valstybiniu ansambliu „Lietuva“, kuris vis dažniau ieško novatoriškų tautinio žanro formų.
Operos solistė koncertuoja bei muzikinius vaidmenis atlieka su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, ansambliu „Musica Humana“, Čiurlionio kvartetu, styginių kvartetu „Archi Quartett“, Vilniaus kvartetu, akordeonistu Tadu Motiečiumi ir kitais.
2015 m. Tel Avivo operos teatre, gastrolių su LNOBT metu atlikusi Kerubino vaidmenį V. A. Mocarto operoje „Figaro vedybos“, D. Kazonaitė buvo kritikų įvertinta už aktorinį meistriškumą ir balso tembrą.
Pranešimas spaudai
