Žemei pasidengus sniego sluoksniui, prasideda laikas, kuriuo itin mėgaujasi žiemos gerbėjai. Vieni renkasi lietuviškus kalnus, na, o kiti planuojasi slidinėjimo keliones užsienyje. Kad ir kaip gerai slidinėtumėte, fizinis pasirengimas yra privalomas visiems. Iš slidinėjimo kelionių grįžę žmonės dažnai kartu su savimi atsiveža gausybė traumų, todėl labai svarbu prieš kelionę pasirengti ne tik morališkai, bet ir fiziškai.
Kas vyksta su mūsų kūnu slidinėjimo metu?
Slidinėjimo metu dažniausiai nukenčia kelio sąnarys. Tai reiškia, kad vyrauja įvairūs kelio struktūrų pažeidimai, kryžminių, menisko, skersinių ir šalutinių raiščių plyšimai. Snieglentininkams yra būdingi ir dilbio kaulų lūžiai ir pečių sąnarių išsinarinimai.
Traumų priežastis būtų galima padalinti į dvi grupes:
subjektyvios – tai reiškia, kad jos priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo, psichologinio pasiruošimo, kūno sudėjimo, amžiaus bei ir nuo to, kaip pats žmogus vertina savo galimybes, riziką ir techniką
objektyvios – nėra aukšta slidinėjimo apsaugos ir aprangos kokybė, neįvertinama slidinėjimo trasų reljefas, meteorologinės sąlygos, susidūrimai, įvairios kliūtys bei kiti išoriniai veiksniai.
Dažnai šios traumų priežastys yra susijusios ir eina kartu. Labai svarbu yra įvertinti ne tik savo galimybes renkantis trasą, bet ir paruošti savo kūną bei pasirinkti tinkamą aprangą. Viskas priklauso nuo traumos, bet gydymas gali trukti nuo poros savaičių net iki kelių mėnesių (ar metų). Tam, kad būtų tinkamai pasiruošta, tikslingai sportuoti reikėtų likus bent 2 mėnesiams iki slidinėjimo atostogų.
Kokius raumenis reikia stiprinti prieš slidinėjimo kelionę?
Tam, kad slidinėjimo atostogos būtų idealios, pirmiausiai svarbu tinkamai paruošti savo kūną prieš jas. Kineziterapeutai rekomenduojama derinti kardio treniruotes penkis arba septynis kartus per savaitę po 30 – 60 minučių. Šios treniruotės stiprina širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemą. Su jėgos treniruotėmis galima sustiprinti nugaros, liemens, rankų bei kojų raumenis. Taip pat svarbu paruošti ne tik pačią kūno jėgą, bet ir lavinti pusiausvyrą, koordinaciją (judesių), nes tai gali padėti netikėtų kliūčių ir griuvimo atveju. Sportuoti galite sporto salėje, namuose, slidinėti lygumose ar su pačiūžomis ant ledo.
Nepamirškite prieš kelionę pasirūpinti slidinėjimo apsaugomis, apranga, turėkite ir profilaktines priemones – čiurnos ir kelio elastinius įtvarus, kuriuos galima panaudoti esant sumušimams, mėlynėms, smulkioms traumoms. Labai svarbu yra mokėti su turima įranga bei įvertinti ne tik savo, bet ir kitų slidinėtojų gebėjimus elgtis kalnuose. Prieš pirmą nusileidimą, privaloma padaryti bent 15 minučių apšilimą ir tempimo pratimus, kurie suaktyvins širdies darbą, paruoš kūną darbui ir sumažins traumų tikimybę.
Kokie pagrindiniai patarimai padeda sustiprinti raumenis?
Ruošiant raumenis slidinėjimo kelionei, treniruotės turėtų prasidėti ne nuo pačių kojų ar rankų raumenų, bet nuo mūsų svarbiausio raumens – širdies stiprinimo. Slidinėjimui yra reikalingos specialios ištvermės treniruotės, o t.y. kardio, kurios padeda sustiprinti kraujagyslių, širdies bei kvėpavimo sistemas. Taip pat reikėtų derinti ir stabilumo, mobilumo, jėgos treniruotes.
Yra keletą lengvų kasdieniškų pratimų, kurie padeda pasiruošti slidinėjimo kelionei:
- lenta – kūną pastatykite į atsispaudimų poziciją, rankas sulenkite per alkūnes (90 laipsnių kampu), kūną išlaikykite visiškai įtemptą, o kūno korpusas turi išlikti visiškai tiesus, veidą nukreipkite žemyn
- čiuožėjo šuolis – stovėkite tiesiai (kojos pečių plotyje), dešinę koją reikia pastatyti už kairės kojos kuo labiau į šoną ir taip lenkite kairę koją. Lenkitės per patį liemenį, taip kad dešinė ranka pasiektų žemę. Galva turi būti visą laiką nuleista. Taip atlikite šuolį ant kitos kojos bei vėl užimkite poziciją.
Užsakymas ŠS Nr. 21-113-3
