Kaip regionuose panaudoti buvusių valdžių išdalinti milijonai?

2021-10-16

/ Romas Sadauskas-Kvietkevičius, www.DELFI.lt /

    „Kai Vyriausybė skelbia, kad pinigų yra, Seime netruks prasidėti „pageidavimų koncertas“. Bet ar kas bent pasidairė, kaip regionuose panaudoti buvusių valdžių išdalinti milijonai?

<…> Kiek šimtų milijonų o gal ir milijardų eurų per visą Lietuvą įmūryta į pastatus, kurių niekam nereikia, investuota į valdiškus verslus, kurių nuostolingumą iš anksto galėjo apskaičiuoti bet kuris matematikos egzaminui besiruošiantis gimnazistas? Uždirbo statybininkai, projektuotojai, medžiagų tiekėjai, vietos politikai pasidžiaugė augančia regiono ekonomika, o kad galiausiai statinys liko niekam nereikalingas – ne jų bėda. Juk ne iš savo santaupų ar asmeninės paskolos stato – už viską moka Lietuva ir ES,” – rašo Romas Sadauskas -Kvietkevičius.

Plačiau galite paskaityti:
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/romas-sadauskas-kvietkevicius-ar-simonyte-nepagailes-pinigu-meru-svajonems-muryti.d?id=88435241&fbclid=IwAR3guZMH46NIiNPBls5iWsHlpSbf-JEoKDzrKioamRas_4RtAgjSoF7YpgM

Įkeliama

38 komentarai į “Kaip regionuose panaudoti buvusių valdžių išdalinti milijonai?”
  1. Už Karvio, prie ežerėlių yra gražių namelių pastatytą. O Marija, kokie gražūs. Gal žinot, kas tikroji savininkė ar statytoja?

  2. Kai viena įmonė laimi visus stambiausius konkursus, darosi suprantama kodėl taip rūpi viešųjų įstaigų remontai ir visiškai nerūpi šių įstaigų paslaugų kokybė

    2021-08-23 dienos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos Rasos Kralikevičienės intervių Širvintų krašte:
    „Matematikos valstybinį egzaminą laikė 56 rajono abiturientai. Bendras rezultato vidurkis – 28,5 balo, deja, žemesnis nei šalies (35,24)“

    Žmonės, mielieji, 28,5 balo iš 100!?!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!??????????!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! pyyyp pyp ppppyyyyyyyyyyypp ** pyp *** ** pyypppppppppppp

    Visi tai žino, nes štai viešai net skelbiama, bet toliau tyla, visiška tyla. Nulis veiksmų, nulis dėmesio, nulis pokyčių. Svarbiausia, kad sienos gražios.

    Visiems viskas p*****

    Nu, ir gerai, džiaukitės. Aš savo vaiką individualiai ruošiu. Auginkite visi kiti būsimus kasininkus ir tokius pat baudžiaunininkus

  3. Gali būti. Nerašiau praeitam komentare, nes ir taip ilgas, kad UAB Irdaiva paskelbė bankrotą netrukus kai konkurencijos taryba jai skyrė 3,686 mln. baudą. Įmonė užsidarė, bet vadovai į pensiją tikrai neišėjo.
    Ar jie permetė pajėgas į UAB Akvesta ar į kitą fenikso įmonę sunku pasakyti. Tiesą sakant, ir neįdomu. Tai atitinkamų tarnybų tyrimų reikalas. Jei jos neatlieka savo darbo, tai pavieniai teisybės ieškotojai pasaulio neišgelbės.

  4. Labai pikti ir pavydūs žmonės kalba, kad tikrieji abiejų firmelių akcininkai yra tie patys žmonės. Tik reikėjo laiku piniginę iš vienos kišenės perdėti į kitą.

  5. Minėta įmonė yra viena labiausiai socialiai atsakingų regione. Širvintų savivaldybė galėtų už tai jai įteikti apdovanojimą. Įmonėje dirba 46 darbuotojai. Vidutinis pilną mėnesį išdirbusio darbuotojo darbo užmokestis yra net 950 eurų (650 eurų į rankas), kai šalies vidurkis yra 1566 eurai. Įmonės pajamos ir pelningumas auga kaip ant mielių – ne procentais, o kartais. Įmonė 2020 metais pelningumą padidino 4 kartus. Įmonė uždirbo virš 2 milijonų pelno. Vidutiniškai kiekvienas darbuotojas įmonės savininkams per metus atnešė po 50.000 eurų gryno pelno

    Šaltiniai: rekvizitai lt, statistikos departamentas

  6. Yra kaip yra…labai charzmatiški vyrai, pradedant vadovu, baigiant projektų vadovais. Suprantu moteriško grožio pritvinkusią mūsų vadovių komandą. Kartais negali atsilaikyti…

  7. Anksčiau turėjome tokią įmonę UAB „Irdaiva”: barbė devyndarbė, ne kitaip. Ką tik duosi – viską Širvintose pastatys. Kažkas užsikirto, bankrutavo. Ir štai turime naują barbę devyndarbę UAB „Akvesta”. Ir Sporto centrą stato, ir Atžalyną remontuoja, ir Širvintų meno mokyklą gražina, Vaikų dienos centro patalpas įrenginėja, ir dar daug daug ko gero daro Širvintoms. Tikri šaunuoliai.

    Turbūt ir kitur taip pat aktyviai miestų grožį kuria? CVPP lt paieškoje įvedame Molėtų rajono savivaldybė – nulis rezultatų. Įvedame Ukmergės rajono savivaldybė – nuo 2017 m. pabaigos nulis rezultatų. Įvedame Vilniaus rajono savivaldybė – per 2 metus laimėtas 1 konkursas. Įvedame visus Lietuvos rajonus – iš 50 naujausių rezultatų 26 laimėti konkursai Širvintose.

    Gal tuomet tai Širvintų įmonė? Ne, ne Širvintų. Svetainėje kontaktinis adresas: Laisvės pr. 115A-5, Vilnius

    Va, taip vat

  8. Tik dabar pastebėjau įmestą nuorodą į CVPP (vis ta nuorodų aktyvavimo sistema koją kiša). Įspūdingas informacijos šaltinis. Su sumomis, sutartimis, pavardėmis. Labai įdomios informacijos yra.

  9. Ir kas kad kitos? Manote neįpirktų? Sakė gi planuoja 17 vietų (iš 21). Tai būdų gali imtis netradicinių tikslui pasiekti. Opozicijai smūgis būtų iš ties didelis, nes jie mažai aktyvūs, viliasi, kad prieš rinkimus biškelį pasireklamuos, brošiūras pamėtys ir bus fain

  10. Politinė reklama ir savivaldybės informacija yra skirtingi dalykai. Ir kainos kitos

  11. Įdomu būtų pamatyti situaciją ir reakcijas, jei prieš pat rinkimus savivaldybė užsakytų didelį kiekį reklamos Krašto žiniose

  12. Širvintų kraštas? Nors Astikas lyg minėjo didesnes sumas

  13. Viešųjų pirkimų duomenys. Spėkit, koks leidinys taip finansuojamas

    2016-08-26 – €7.260,00

    2017-09-01 – €6.750,00

    2018-09-21 – €7.500,00

    2019-10-29 – €1.440,00

    2020-03-06 – €11.858,00

    2020-07-01 – €3.025,00

    2021-05-21 – €11.979,00

  14. Marijus Kaukėnas
    KAIP BENDRUOMENĖS PAMOKĖ POLITIKUS IR JŲ GLOBOJAMUS VALDININKUS

    SAVIVALDA – VALDŽIA AR BENDRUOMENĖ?
    Lietuvoje yra 60 savivaldybių ir neretai jose gyvenantiems gyventojams kyla klausimas, kas gi iš tiesų yra savivaldos šeimininkai – ar vietos bendruomenės, ar joms turintys dirbti politikai ir valdininkai, ar visi drauge. Kaip bebūtų keista, net ir po ketvirčio amžiaus, dar nemažoje dalyje Lietuvos savivaldybių, tame tarpe ir Utenos, rajone vienašališkai šeimininkauja politikai bei jiems atstovaujantys valdininkai. Tai aiškėja, kai priimant įvairiausius politinius sprendimus jie nederinami su visuomene, apie juos pateikiama nepakankamai informacijos, nedaromos gyventojų apklausos, diskusijos ir kt. Tačiau, nežiūrint į tai, „nuo rinkimų iki rinkimų” visuomenei atstovaujantys politikai ir jiems pavaldūs valdininkai nuolat įtikinėja visuomenę, kad tik jie ir ne kas kitas žino kas yra geriausia tai pačiai visuomenei. Dėl to nereikėtų stebėtis, kad neretai vietos valdžios priimami sprendimai nesutampa su toje vietoje gyvenančių bendruomenių poreikiais ir interesais. Būtent taip atsitiko ir Utenoje, kilus švietimo įstaigų tinklo optimizavimo klausimui.

    […]

    REZIUMĖ
    Šis atvejis, kaip ir prieš kelis metus buvęs bandymas uždaryti Aukštakalnio pradinę mokyklą ar noras privatizuoti miesto mokyklų maitinimo paslaugą, tik dar kartą įrodė, jog ne politikai ir valdininkai yra savivaldos šeimininkai, bet aktyvios ir ryžtingos bendruomenės. Pats žodis savivalda yra to patvirtinimas – save valdyti. Ar tai būtų švietimas, ar kultūra ar sveikatos apsauga, visada atskiriems piliečiams ir bendruomenėms būtina pakovoti už savo teises. Būtina, nes dar toli gražu ne visi mūsų valdininkai ir politikai supranta, jog tarnauti visuomenei turi jie, o ne visuomenė jiems. Bendruomenės susitelkimas, susirinkimai, parašai ar peticijos, kreipimaisi į įvairias institucijas, žiniasklaida ir viešumas ar net atviras protestas yra puikios pilietinės priemonės siekiant apginti savo teises ar nuomonę, nes ne bendruomenė turi taikytis prie biurokratinio aparato norų, o atvirkščiai. Ne „po kilimu” ieškoti sprendimų reikia, bet atvirais ir skaidriais veiksmais. Galiausiai reiktų suprasti, kad kiekvienas dirbantis uteniškis kas mėnesį sumoka apie 12 proc. savo popierinio atlyginimo į Utenos rajono biudžetą ir dėl to turi teisę spręsti, kur ir kaip turėtų būti panaudotos šios lėšos. Tuo pačiu reikėtų pripažinti, kad vaikų ir mokinių mažėjimo problema išlieka ir ateityje neabejotinai kažkurios ugdymo įstaigos dėl mokinių trūkumo nukentės ar net turės užsidaryti. Nežiūrinti į tai, taupymas vaikų sąskaita turi būti paskutinis, tik tuomet, kai bus taupoma ir kitose srityse, o ugdymo įstaigų likimą turėtų lemti ne valdininkai ar “savų” vadovų protekcijos, bet paprasčiausia sveika konkurencija.

  15. Tokią prevencinę priežiūrą ko gero turėtų atlikti vietinės bendruomenės. Kiek žinau, yra bent 2 didelės bendruomenės, tik jos, matyt, nesuinteresuotos visuomenės bendro intereso gynimu. „Upės” vadovė iš Pinskuvienės komandos, tai kažko tikėtis nėra prasmės. Širvintų bendruomenei vadovauja Skeberienė. Aktyvus, gabus žmogus, bet kadangi valstiečiai, sprendžiant iš to, kad nedalyvauja mero rinkimuose, pardavė savo dūšią Pinskuvienei, tai irgi aktyviai oponuoja tik dėl smulkių, buitinių dalykų, o dėl didelių pinigų politinės partnerystės santykių nesigadins.

    Taigi, tie, kurie realiai galėtų užsiimti savivaldybės veiklos priežiūra – bendruomenės – paprasčiausiai nenori to daryti.

    Atsiranda pavieniai, kurie nori ir bando daryti bendruomenių darbą, bet tai neperspektyvi saviveikla. Po vieną Pinskuvienės arogancijos nepalaušit.

  16. Dėl komentaro „pasiūlymas įdomus” , kaip suprantu, tai dabar, kas liečia projektų vykdymą informacija nėra prieinama paprastam žmogeliui. Jeigu merė neprileidžia žmonių prie konkrečios informacijos, tai reikia kažkaip reikalauti. Už tai ir girdime tokius pasakymus iš valdžios: pinigai ne jūsų, o gauti iš ES ir jie išleidžiami neskaičiuojant.
    Bet jie gauti žmonėms, o ne valdžiai. Tik meras turėtų turėti gerą galvelę, o ne šypseną dirbtinę, ir pinigus įsisavinti racionaliai, ekonomiškai, žmonių gerovės labui. Širvintų rajone kol kas šito nėra. 2020 m. gauta 20 milijonų Eurų. kur jie suvaikščiojo.
    Kodėl negalima skirti dalį lėšų visam miestui, visam rajonui, o ne vieną miesto kampą grąžinti.

  17. „Kiekvieno objekto statybai reikėtų sudaryti vis po naują komisiją iš rajono gyventojų, tik ne iš merės pavaldinių ir tegul stebi pinigų judėjimą: atėjimą ir panaudojimą. Ir labai paprasta ir pinigai būtų skaičiuojami ir žmonės gautų daugiau teisingos informacijos.”

    Pasiūlymas labai geras. Bet tik teoriškai. Čia Širvintos, ne Bergenas. Kaip pasiūlymą įgyvendinti praktiškai? Kas leis sudaryti tokias komisijas ir suteiks joms galių? Kur garantija, kad komisija sutars tarpusavyje ir prieis vieningos išvados. Čia vos tarp dviejų nesutarimai, žiežirbos, o trečia vos priėjusi tuoj išdurnina kažkurį už kitokį matymą, mat jos tiesa teisingesnė, o poelgiai nepriekaištingi.

  18. Kažkaip visiems pro pirštus praslydo svarbi žinia, kad rengiamas ligoninės rekonstrukcijos projektas. Projektas buvo pristatomas viešai. Teko dalyvauti. Žmonių susidomėjimas labai menkas. Projektui įgyvendinti reikia finansavimo iš centrinės valdžios (ne vieno milijono). Galimybės jį gauti miglotos. Maža to, jeigu aktyviai bendruomenė neparodys noro turėti ligoninę, gali atsitikti ir taip, kad visai jos neturėsime, nes optimizuojamos respublikinės lėšos. Lietuvai gal geriau turėti tik ligonines Vilniuje, bet mums, širvintiškiams, būtų ko gero tik blogiau (čia kaip tik į straipsnio temą). Ką manote?

  19. Apie 80 proc. lėšų, skirtų investicijoms, kurios patenka į savivaldybes yra iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, likusi dalis, apie 20 proc., tai savivaldybių įnašas, kuri, kaip tapo įprasta, padengia Valstybės biudžetas. Visi projektai, kurie įgyvendinami savivaldybėse yra tokie patys. Skirtumas tik toks, kad vienos savivaldybės už tą pačią lėšų sumą padaro 30 – 40 proc. daugiau ir kokybiškiau, sako, kad tvarkosi ūkiškiau, o aš manau, kad yra sąžiningesni.

  20. Kiekvieno objekto statybai reikėtų sudaryti vis po naują komisiją iš rajono gyventojų, tik ne iš merės pavaldinių ir tegul stebi pinigų judėjimą: atėjimą ir panaudojimą. Ir labai paprasta ir pinigai būtų skaičiuojami ir žmonės gautų daugiau teisingos informacijos.

  21. Šlykštu, kai žmogaus žodžiuose aukšti įsitikinimai, o veiksmuose – žemi poelgiai .
    Vyrai, susimąstykit ir baikit kariauti

  22. Kiekvienas mato tai, ką nori matyti, pagal savo sugedimo laipsnį. Nevardinsiu kiek esu kartų ką užstojęs. Tą patį Sarpauską irgi ne kartą gyniau viešai ir ne, bet, aišku, ne onoras prisipažinti. O ir ne viską net žino

    Demokratija. Daugumai tai tinka, tai ir gerai. Vadinasi, taip ir liks skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas. Pirmyn, maudykitės purvo voniose į sveikatą. Rezultatą įvertinsime 2023 m.

  23. Kai tik pasirodo komentarai, su užuominom apie merginas, iš karto atsiranda Etikmat specialistas. Juokinga, bet, elementaru, jeigu nori prisivilioti ir pagauti žuvį, paberk pašaro. Jeigu parašysi komentarą apie merginas, tuoj atplauks advokatas.
    Ir gina šališkai – tik merginas, ir puola šališkai, vieną vienintelį žmogų. Miestas juokiasi ir klausia, kas jis?

  24. Gaila, kad kiti politikai, rinkėjai, redaktoriai neprisijungia diskusijai šią tema: kas priimtina, kas ne diskusijose, kokios politinio ir žiniasklaidos padorumo ribos. Tarsi jų tai nepalies.
    Greitai prasidės rinkiminės kovos. Jei nebus nubrėžtos ryškios raudonos linijos, purvadrabsčio patrankos visu pajėgumu įsijungs iš visų pusių.

    Politics is about how many friends, not enemies, you can make

  25. Tai ir elkis sąžiningai pagal deklaruojamus standartus. Būk pavyzdys kitiems, kurio pavyzdžiu norėtųsi sekti.

    Kam komentaruose anonimiškai pili purvus, pletkini apie mokytojų, tarybos kolegų, politikų asmeninius gyvenimus? Priešų ieškojimas, murkdymas kitų purvuose nėra kelias į darną, pasitikėjimo ir bendrystės sukūrimą bendruomenėje.

    Pagaliau laikykis savo pačio partijos partinės linijos. Nepaglostytų, oi, nepaglostytų už kelių dienų senumo pasisakymus ir užimtą partijos vado politinę poziciją.

  26. „Tai žmonės, kurių negalima įžeisti, kuriems galite pasakyti „ne“, tačiau jiems tai nėra ženklas, kad jie turėtų nustoti ką nors daryti. Tai žmonės, su kuriais neįmanoma dėl nieko susitarti, kurie nesupranta, kas yra sąžiningumas, nesupranta, kokios yra žaidimo taisyklės, nesupranta, kad yra kažkas negražaus, tai nėra įprasta daryti. Jie yra tik kiti žmonės”
    Tai apie Rusijos FSB KGB. Dabar pagalvokit, kas važinėjo į Maskvą, į atitinkamas struktūras, mokytis. Kas kviečia čia struktūros padalinius, taip vadinamas viešųjų ryšių agentūras, ir organizuoja mokymus komandai? Šiaip ar taip, informacija, ko ten moko, nuteka.

  27. Tu su savo šališkumu niekam nesi ir nebūsi bičiulis. Net Astikas, palyginus su tavim, yra žymiai padoresnis. O taps esi eilinis valstietis.

  28. Turime etatinį Astiko faną. Draugystė, aišku, geras dalykas. Tik kažin ką į tokią veiklą paties partija, kolegos pasakys?

  29. Na aš tai galvoju, kad Astikas būtų geriausias meras.

  30. Jei gyventojai patenkinkit viskuo kas vyksta aplink, tai kur problema? Kai bus nepatenkinti, išsirinks kitą mera (pvz. Mateiką), kitą tarybą, tada bus kitaip. O kolkas lai džiaugiasi glamūru, kol atsibos ir rožiniai dažai pradės luptis.

  31. O ką ir Pinskus į Širvintas nevežios pinigų su karučiais? Kai kurie galvoja, kad jį tik išrinko ir jis atvežė pinigų. Žmonių naivumas. ES pinigus reikėjo įdiegti pagerinant žmonių kasdieninę buitį : vanduo, kanalizacija, gyvenamųjų namų remontams, medicinai, kuri Širvintose išvis sužlugdyta, švietimui. O dabar skurde gyvenant eisime į aikštę šokti, paskui auksiniame baseine išsimaudysime ir eisime miegoti. Širvintos didelis, didelis kaimas, kurio gyventojai niekam nerūpi.

  32. Svarbiausia įsisavinti lėšas, o paskui sugalvosim, kam mums to reikia. Nesugalvosim, tai parduosim ar tiesiog paliksim griūti, kaip šitoje šalyje buvo jau ne kartą, pradedant kunigaikščių pilimis, kolūkių fermomis ir baigiant be vaikų likusiomis renovuotomis miestelių mokyklomis.

  33. Kiek šimtų milijonų o gal ir milijardų eurų per visą Lietuvą įmūryta į pastatus, kurių niekam nereikia, investuota į valdiškus verslus, kurių nuostolingumą iš anksto galėjo apskaičiuoti bet kuris matematikos egzaminui besiruošiantis gimnazistas? Uždirbo statybininkai, projektuotojai, medžiagų tiekėjai, vietos politikai pasidžiaugė augančia regiono ekonomika, o kad galiausiai statinys liko niekam nereikalingas – ne jų bėda. Juk ne iš savo santaupų ar asmeninės paskolos stato – už viską moka Lietuva ir ES.

  34. Viešųjų pinigų taškymas niekaip su viešu interesu nesusijusioms statyboms regionuose jau seniai tapo vietinės valdžios galios simboliu: kuo įtakingesnis meras, tuo aukštesni statybų kranai kyla

  35. Geras straipsnis. Tik nesuprantama, kodėl dedamas akcentas ant regionų. Ar tik regionuose vyksta pinigų slėpimas po trinkelėmis? Tas vyko visur ir visada prie visų be išimties valdžių ir visuose be išimties rajonuose. Gal tik tokie miestai kaip Kaunas sugebėjo kiek racionaliau pinigėlius panaudoti, prikėlė miestą ne tik išoriškai, bet ir industrializavo, tačiau panorėjus ir ten rastum keistų dalykų.

    Nuo 2021 m. ženkliai sumažės europinė parama Vilniaus regionui, t.y. ir Širvintų rajonui. Kaip dabar gyvensime be naujų trinkelių, fontanų ir lempučių?
    O gal ir gerai. Balius baigėsi, išsipagiriosime, o tada bus matyt

Komentarai nepriimami.