Keliai keliukai

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys /

   2018 m. birželio 25 dieną, po to kai, socialiniame tinkle Facebook kilo diskusija dėl vieno mūsų rajoninio kelio priežiūros, tiksliau, žmonių manymu, netinkamos priežiūros, parašiau gal kiek šmaikštoką nuomonę. Praėjo daugiau nei trys metai, ne kažin kas pasikeitė, tai pakartosiu tą patį, tik šiek tiek papildysiu. Žmonės, kurie nedirba valstybės tarnyboje, arba savivaldybės administracijoje, dažniausiai nelabai supranta, kaip veikia valstybė ir savivalda. Kas už ką yra atsakingas, ir kas yra savininkas. Žmonės nežino, o tie, kurie turėtų, ar bent galėtų paaiškinti, to nedaro. Sename straipsnyje rašiau apie žvyravimą ir greideriavimą, bet ta pati situacija yra ir su sniego valymu.

   Kelios citatos iš teisės aktų.

„LIETUVOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ VADOVAS

Vilnius, 2015″

   Kelio savininkų (prižiūrėtojų) ir eismo dalyvių teisinę atsakomybę reglamentuoja trys pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Kelių priežiūros tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka).

2.1.2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas

   Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose

   Saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.

   Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų.

   Valstybės įmonės atsako tik už valstybinės reikšmės kelių būklę bei jų tęsinius, rajonų centruose bei mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Už kitų gatvių priežiūrą minėtose gyvenamosiose vietovėse atsakingos savivaldybės.

   Lietuvoje kelių priežiūra yra skirstoma į tris priežiūros lygius: I – aukštą, II – vidutinį, III – žemą, diferencijuojant juos pagal kelių rūšis.

I – aukštas priežiūros lygis turi užtikrinti gerą techninę ir estetinę kelio būklę bei saugų eismą ištisą parą visais metų laikais. Galimas trumpalaikis eismo nutrūkimas, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą.

II – vidutinis priežiūros lygis turi užtikrinti gerą techninę kelio būklę, saugų eismą, tačiau mažesnis dėmesys skiriamas estetinei būklei. Galimas trumpalaikis eismo nutrūkimas, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą.

III – žemas priežiūros lygis turi užtikrinti eismo saugumą ir kelio tinkamumą naudoti, tačiau skiriamas mažas dėmesys kelio estetinei būklei. Neužtikrinamas kelio arba jo atskirų elementų ilgaamžiškumas. Galimi eismo nutrūkimai esant polaidžiui, sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą.

9. EKONOMINIAI ŽIEMOS PRIEŽIŪROS ASPEKTAI

   Naudos ir kaštų balansas įvertina bendrą kelių priežiūros žiemą naudą. Tačiau tokią situaciją, kai kelias žiemą neprižiūrimas, sumodeliuoti yra labai sudėtinga – ji dažniausiai pagrįsta prielaidomis. Todėl gauti naudos ir kaštų balansai yra apytiksliai įvertinantys žiemos priežiūros teikiamą naudą. Nustatant, kada, esant kokiam eismo intensyvumui kokius priežiūros lygius racionalu taikyti, būtų daug tiksliau analizuoti tik bendrus kelio priežiūros ir transporto kaštus bei jų priklausomybę nuo VMPEI. Ekonomiškai racionaliausia taikyti tokius priežiūros lygius, kurie šiuos bendrus kaštus sumažintų.

  Remiantis atlikta kaštų ir naudos analize Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose, ekonomiškai racionalu taikyti tokius priežiūros lygius:

– magistraliniuose keliuose, turinčiuose dvi važiuojamąsias dalis:

 I-ą – kai VMPEI >10 000 aut./parą;

 II-ą – kai VMPEI nuo 2000 iki 10 000 aut./parą;

 III-ią – kai VMPEI < 2000 aut./parą.

– magistraliniuose keliuose, turinčiuose vieną važiuojamąją dalį:

 I-ą – kai VMPEI > 6000 aut./parą;

 II-ą – kai VMPEI nuo 1500 iki 6000 aut./parą;

 III-ią – kai VMPEI <1500 aut./parą.

– krašto keliuose:

 I-ą – kai VMPEI >1200 aut./parą;

 II-ą – kai VMPEI nuo 700 iki 1200 aut./parą;

III-ią – kai VMPEI < 700 aut./parą.

– rajoniniuose keliuose:

 I-ą – kai VMPEI >1500 aut./parą;

II-ą – kai VMPEI nuo 700 iki 1500 aut./parą;

 III-ią – kai VMPEI < 700 aut./parą.

   Dar pridėčiau, kad reiktų viską vertinti valstybiškai. Kiek iš Lietuvos yra eksportuojama dėvėtų padangų? O gal visgi vienpusiškai importuojama? Kodėl Vakarų šalių vairuotojai nedėvi padangų iki „nulio”, o geriau pusėtinai nudėvėtas parduoda? Tai, jeigu vietinės reikšmės keliu per dieną pravažiuoja iki 100 automobilių, ar ekonomiškai apsimoka juos valyti, lyg tai būtų magistralės? Seniūnijose kelius turėtų prižiūrėti seniūnai. Tai juk galima paskambinti konkrečiam seniūnui ir paklausti, kiek jis turi pinigų sniego valymui? Bet prieš skambinant seniūnui, ar savivaldybės administracijai, vertėtų pasižiūrėti į savo automobilio padangas, ir pasvarstyti, ar ne geriau pradėti nuo savęs? Jeigu padangos šešių metų senumo ir „dar vienai žiemai užteks”, tai gal visgi ne kiti kalti. Nėra blogo oro ir blogų eismo sąlygų. Yra tik bloga apranga, ir netinkamai pasirinktas greitis bei netinkamos padangos.

   Kelių priežiūros žiemą vadove yra didžiulis skyrius, skirtas ekologijai. Kuo daugiau žvyro ir druskos, tuo labiau teršiame gamtą. Kuo daugiau nupirksime sniego valymo labai brangių automobilių, ir įdarbinsime vairuotojų, tuo mažiau liks lėšų kitoms reikmėms. Bet kokiu atveju , atsakomybę reiktų pasidalinti sąžiningai.

Rajoniniai keliai ir klystkeliai (Publikuota 2018-06-25 05:09)

Ar žmonės ką nors privalo? Nemanau, nebūtinai. Tarkim, sunku įsivaizduoti gyvenimą be automobilio. Bet turėti jį nėra privaloma. Jeigu tik nori… O mes juk norim… Privaloma apsidrausti privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Kuro pilti neprivaloma. Jeigu tik nori… Jeigu ne elektromobilis. Važiuoti neprivaloma, nebent labai nori.

     Bet, jeigu jau išvažiuoji į kelionę, tai į kelią dairytis reikėtų. Ir reikėtų žinoti, ar bent būti girdėjus apie “Nacionalinius kelių įrengimo ir priežiūros ypatumus”. Atmetus tuos ypatumus, vis tiek su kelio danga daug kas gali nutikti. Po žiemos atsiranda smegduobės. Asfaltas sutrupa. Po stiprių liūčių išplaunami žvyrkeliai arba asfaltuotų kelių kelkraščiai. Netaisant suskilinėja asfaltas. Žvyrkeliai turi savo ypatumus. Juos prižiūrėti nei lengva, nei pigu. Norint tokį kelią greideriuoti – profiliuoti, žvyro danga turi būti nei per sausa, nei per šlapia. Geriausia praėjus kelioms dienoms po stiproko lietaus.

      Ant kelio gali nuvirsti medžiai, gulėti partrenkti, užmušti gyvūnai. Yra ne viena priežastis, kodėl kiltų noras, ar tiesiog reiktų pranešti apie problemas valdžiai ar spec. tarnyboms. Nuvirtusių medžių atveju, ar susidūrus su laukiniais gyvūnais dažnas imam ir skambinam bendruoju pagalbos numeriu – 112.

     Tačiau, kaip elgtis, norint pranešti apie netinkamai prižiūrimą kelią ar staiga atsivėrusią duobę? Kam pranešti? Pasirodo, nėra taip paprasta, ir čia prasideda “žmogaus klystkeliai”. Žmogui tik atrodo, kad jis važiuoja iš taško A, į tašką B. O iš tiesų žmogus dalyvauja be galo sudėtingame procese. Tik lengvabūdiškai žiūrint, keliai atrodo vienodi. O prisimerkus ir pasižiūrėjus atidžiau, atrodo taip:

     Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: magistralinius kelius, krašto kelius ir rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: viešuosius kelius ir vidaus kelius. Nėra jokių “Regioninių kelių” ir “Bendros paskirties kelių”.

    Ar žmogus privalo žinoti, apie kokį kelią jis nori pranešti? NEPRIVALO. Žmogus yra mokesčių mokėtojas. Jis žino, kuriame rajone gyvena. Jis turėtų pranešti rajono administracijai. Bendruoju numeriu, arba į taip populiarų “Vieną langelį”. Toliau jau administracijos rūpestis, ką daryti, kam toliau pagal kelio priklausomumą pranešti. Nes rajono savivaldybės administracija yra atsakinga ir prižiūri tik vietinės reikšmės kelius.

    Valdžios rūpestis – tarnauti žmonėms, jais rūpintis. Valdžiai NELEISTINA komentuoti ir replikuoti, jeigu žmogus parašė “Ne ten”. Valdžia privalo informuoti, kad gavo žmogaus pranešimą ir kokių veiksmų ėmėsi.

      Parašyti šį komentarą mintis kilo po peripetijų socialiniame tinkle Facebook. Detaliai nekomentuosiu. Spręskit patys. Tik parodysiu, kaip reiktų naudotis savivaldybės svetaine, kiek veiksmų reiktų atlikti, norint išsiaiškinti kelių priklausomumą – valstybinis ar vietinis. Gal kam nors bus įdomu ar naudinga.

       Lietuvos Respublikos kelių įstatymas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.17779/EBIcBMZNyQ