Iki Antrojo Pasaulinio karo Širvintos buvo vienos gatvės miestelis. Tiesiog per Širvintas ėjo kelias iš Vilniaus į Ukmergę ir Panevėžį. Todėl ir visi namai, kurių nebuvo labai daug, rikiavosi palei gatvę. Vietomis, kur žemė prastesnė, drėgnesnė, namų išvis nebuvo. Seni žemėlapiai ir atmintis primena, kad per Širvintų miestelį tekėjo trys maži upeliai, ir vienas kiek didesnis – Beržės. Apie vieną, kuris tekėjo šalia PSPC ir ligoninės, bei tarp buvusių laidojimo namų ir meno mokyklos, rašėme anksčiau.
Dar vienas upelis tekėjo visai šalia įvažiavimo į Širvintų vidurinę mokyklą, dabartinę Lauryno Stuokos gimnaziją. Gal kokio nepilno metro gylio griovoje, keliasdešimties centimetrų vandens srovelė. Nebuvo tai sraunus upelis. Bet vis tiek labai gražiai atrodė. Toje vietoje, kurioje dabar stovi „Telekomo” pastatas, anksčiau buvo vieno aukšto gyvenamasis namas, jeigu atmintis neklaidina, gyveno senasis Urbanavičius. Dažnai sėdėdavo ant suolo į upelio pusę. Upelio pradžia buvo dabartinio LSG stadiono viduryje. Būtent todėl ir anksčiau, ir įrengiant dabartinį stadioną reikėjo įrengti drenažo sistemą, nes ši vieta labai drėgna.
Dabar visi trys mažesnieji upeliai teka po žeme, gelžbetonio vamzdžiais. Jeigu nueitumėte ir pasižiūrėtumėte po terasa, į Širvintų seniūnijos pusę, tikrai rastumėte vamzdį. Tai taip vadinami „sureguliuoti upeliai”. Natūralu, miestas plečiasi, statomi namai, tiesiamos gatvės. Upes maitina šimtai matomų ir neįvardintų upelių.
P.S. Iliustracijos nėra labai tikslios, tik pagalba bendram vaizdui susidaryti.
