Ar turim teisę patys spręsti, kaip turi atrodyti mūsų viešosios erdvės?

/ Alytė Skeberienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė/

   Jau kuris kartas susitinku su Aplinkos ministerijoje įgyvendinamos programos „Kurk Lietuvai“ projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ dalyvėmis. Į tokį susitikimą buvau pakviesta ir vasario 17 d. Šios viešos konsultacijos metu buvo pristatytas po susitikimų, aptarimų, ekspertizių, gerosios praktikos pavyzdžių nagrinėjimo paruoštas praktinis gidas savivaldybėms. Šio leidinio tikslas – kelti visuomenės informavimo, dalyvavimo procesų ir galutinių sprendinių kokybę viešųjų erdvių projektuose.

   Atliktos apklausos parodė, kad visuomenės dalyvavimas ankstyvuose viešųjų erdvių projektų etapuose šiandien yra pavienis ir aiškaus standartizuoto proceso neturintis reiškinys. Ir nors net 58 savivaldybės iš 60 (įtariu, kad mūsų savivaldybės nėra šiame sąraše) mato visuomenės dalyvavimo miesto viešųjų erdvių formavime naudą, tačiau 50% jų nežino, kaip kokybiškai vykdyti visuomenės įtraukimo procesą. Tai šis projektas būtent ir skirtas tam, kad bendradarbiaujant su įvairių sričių ekspertais būtų sukurtas toks metodas, kuris padės Lietuvos savivaldybėms rasti kelią į konstruktyvų ir produktyvų dialogą su gyventojais, šitaip juos įgalinant pačius kurti savo aplinką.

   Juk mūsų miestų viešosios erdvės yra atviros, tai ir jų planavimas turėtų toks būti. Susitikimų metu vis buvo diskutuojama, kad visuomenė geriausiu atveju tik paskutiniame etape – projekto pristatyme – yra kviečiama susipažinti su jau suprojektuota erdve.

   Daug darbų nudirbo projekto dalyvės tam, kad atsirastų praktinis gidas, padėsiantis savivaldybėms sureguliuoti visuomenės įtraukimą į viešųjų erdvių planavimą. Buvo prašoma pasidalinti iššūkiais, su kuriais susiduriama bendraujant su savivaldybėmis dėl viešųjų erdvių, buvo klausiama apie dalyvavimo galimybes, kaip įprastai sužinome apie vykdomus projektus dabar ir kaip norėtume, kad visuomenė būtų kviečiama, informuojama. Turėjom galimybę pateikti savo įžvalgas apie pristatytą gidą. Po šių viešųjų konsultacijų, susitikimų, diskusijų gidas dar bus tobulinamas. Diskusijų dalyviai vardino įvairias problemas. Pasitaiko atvejų, kai dalyvaujant viešuose svarstymuose už visuomenę sudalyvauja seniūnijų darbuotojai, savivaldybių darbuotojai, valdančiosios partijos daugumos nariai. Iš šono atrodo, kad svarstyme dalyvauja suinteresuota visuomenė, nesusijusi su projekto rengėju. O rezultate – priimami sprendimai pritarti savivaldybės, kuriai jie dirba sprendiniams. Tokia situacija – tai galimybė piktnaudžiauti. Bet labai didelis klausimas visiems iškilo, ar net ir ištobulintas šis dokumentas nenuguls į valdininkų stalčius, ar neliks jis tik rekomendacinio pobūdžio. Juk jau ir dabar yra įstatymai, kuriais turi būti vadovaujamasi. O gal kas pasikeis po 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcijos.

   5 šio įstatymo straipsnis numato savivaldybių institucijų kompetenciją želdynų ir želdinių valdymo srityje. Ir vienas iš jo punktų skelbia, kad savivaldybė „informuoja visuomenę apie numatomus želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, želdynų ir želdinių inventorizavimą, priimtus sprendimus ir išduotus leidimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, einamąjį ir perspektyvinį sodmenų poreikį, atliktas želdynų ir želdinių būklės ekspertizes, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą…“ ir t.t.

   9 straipsnyje numatyta viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo tvarka ir etapai. Viename iš punktų kalbama apie tai, kad „parengiamojo etapo metu, prieš pradedant projektuoti želdyną, parengiamos projektavimo sąlygos, projektavimo darbų užduotis, topografinė nuotrauka, atliekamas želdinių inventorizavimas…“, „… atliekamos vietos gyventojų apklausos ir (ar) konsultacijos dėl jų poreikių; parengiama, suinteresuotai visuomenei pristatoma ir su suinteresuota visuomene aptariama projekto idėja apie želdyno paskirtį, galimus pagrindinius želdyno projekto sprendinius, preliminarus jų įgyvendinimo biudžetas“.

   19 straipsnis numato, kad vykdant tinkamą želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, įgyvendinant skaidrų želdynų kūrimo ir pertvarkymo procesą užtikrinamas viešasis interesas. O jis įgyvendinamas išsiaiškinant ir įvertinant visuomenės poreikius prieš pradedant planuoti, projektuoti ir įgyvendinti viešųjų želdynų projektus; visuomenę informuojant, konsultuojant ir dalyvaujant priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo, nustatyta tvarka informuojant visuomenę apie numatomą viešųjų želdynų projektų rengimą ir įgyvendinimą.

   Taigi,  viešųjų želdynų projektavimas turi būti viešas. Viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo viešumą turi užtikrinti želdyno projekto užsakovas. O kaip yra pas mus?

    Šiandien, lyg tyčia, šia tema daug klausimų uždavė vieno mūsų rajono gyventojo kreipimasis dėl pavojų keliančių medžių, augančių Plento gatvėje. Kodėl jie netvarkomi, ar nesulauksime nelaimės, kuri šią dieną atsitiko Vilkaviškio rajone, kai užgriuvus medžiui, automobilyje žuvo du žmonės? Diskutuojant buvo prisiminti iškirsti medžiai Paširvinčio gatvėje. Jie, kaip ir augantys Plento gatvėje, jau buvo pasiekę savo gamtinį brandos amžių. Kodėl tie iškirsti, o šie palikti? Ir prisiminus tuos laikus kilo klausimas, o kodėl buvo iškirsta tik dalis medžių, kodėl buvo paliktas už posūkio į Alionis prie pat kelio važiuojamosios dalies pavojingai augantis medis. Koks ir kieno interesas nusprendžia kam žaliuoti, o kam jau laikas „į pečių“? Taigi, klausimų daug, ieškosime atsakymų ir prie jų dar tikrai sugrįšime.