Vartydamas senus, įvairių metų, rajono laikraščio numerius, atkreipiau dėmesį, kaip nevienodai buvo švenčiama kovo 8 – oji Tarptautinė moters diena. Paskutiniame puslapyje būdavo begaliniai įvairių organizacijų, profsąjungų ir kolūkių sveikinimai. Kadangi šiai šventei buvo skiriamas visas laikraščio numeris, tai ir kituose puslapiuose buvo proginių straipsnių. Dažniausiai tie straipsniai vis tiek buvo su ideologine potekste, tendencingai pasirenkant pašnekoves moteris, pabrėžiant jų profesijas.
Ryškus pasikeitimas įvyko 1988 metų antroje pusėje, kai rajono laikraštyje „Lenino vėliava“ pradėta rašyti apie Sąjūdį, apie visuomenėje vykstančius sparčius pokyčius. Taigi ir 1989 metų kovo 8 – osios laikraščio numeris jau buvo visiškai kitoks. Nors paskutiniame puslapyje tradiciškai puikavosi įvairių organizacijų, profsąjungų ir kolūkių sveikinimai, bet straipsniai kituose puslapiuose jau buvo visiškai kitokie. Tikri, nepolitiniai, be ideologinės potekstės.
Vietoje tradicinio kovo 8 – osios sveikinimo, kuris ir šiaip nevienareikšmiškai buvo vertinamas, o šiais metais matant kelis raginimus viešoje erdvėje, apskritai nešvęsti, nutariau pasielgti kitaip. Tegul tai bus mano netradicinis sveikinimas. Jūsų dėmesiui straipsnis iš 1989 metų kovo 8 – osios „Lenino vėliavos“ numerio.
Šalia tokio žmogaus visiems gera
Džiaugiamės, kad Aldona dirba mūsų kolektyve, kad ji yra tarp mūsų, — šitokius arba panašius žodžius man kalbėjo Širvintų 1-osios vidurinės mokyklos mokytojai, į kuriuos kreipiausi, prašydama papasakoti apie fizikos mokytoją Aldoną Vaitkūnienę.
Seniai pažįstu šią patrauklią, visada švelniai besišypsančią jauną moterį. Neteko jos matyti blogai nusiteikusios, piktos, o pedagogo duona nelengva. Kiekvieną dieną reikia stovėti prieš keliasdešimt ne visada norinčių dirbti paauglių, sudominti juos, prieinamai dėstyti tokias nelengvas fizikos tiesas.
– Neįsivaizduoju kitokio darbo. Labai mėgstu savo dėstomą dalyką. Noriu, kad tai persiduotų ir mokiniams, — šypsosi Aldona.
Neseniai ji dirba Širvintose—vos šešeri metai, bet jau turi pasekėjų. Jos buvusi auklėtinė Diana Vilkelytė sėkmingai studijuoja fiziką ir neseniai pas savo auklėtoją atliko praktiką. O ir kiti buvę jos mo-kiniai nepamiršta, dažnai užsuka pas auklėtoją pasidalyti savo rūpesčiais ir džiaugsmais.
Šiemet jos auklėtiniai – septintokai. A. Vaitkūnienė stengiasi išmokyti juos savarankiškumo, meilės darbui. Kelia nerimą daugelio abejingumas, nenoras dirbti, svajonės apie lengvą gyvenimą. Aldonai tai kasdieninės problemos ir rūpesčiai. Ji supranta, kad meilė žmogui, darbui, gėriui pirmiausia formuojama šeimoje. Neužtenka būti gera darbininke, visuomenininke, pirmiausia reikia būti gera mama.
— Aldona gali būti pavyzdžiu jaunoms mamoms, — pasakoja vyresnioji mokytoja Danutė Miliukienė. — Praeitais metais paruošėme vakarą mokykloje. Neturėdama kur palikti savo keturmetės Eglutės, Aldona atsivedė ir ją. Aprengėme, papuošėme mergaitę, ir ji drauge su mumis scenoje dainavo, šoko. Iš šalies tai buvo panašu į gražią iš anksto surežisuotą programą. Meilė šokiui, liaudies dainai, paprastumas ir nuoširdumas — Eglutės mamos mokykla.
Kaip dažnai tenka matyti vaizdą, kai mamos, atsivedusios savo vaikui koncertus, juos pamiršta. Vaikai triukšmauja, trukdo žiūrovams, patys niekuo nepraturtėja.
Vykdama su mokytojais į Panevėžio dramos teatrą, Aldona buvo priversta pasiimti ir sūnų, pirmoką Evaldą. Ne kiekvienas tokio amžiaus vaikas galėtų ramiai stebėti spektaklį. Mama pasisodino Evalduką ant kelių, pašnibždomis, niekam netrukdydama, aiškino jam spektaklio turinį, mokė žiūrėti, įsijausti. Prisipažinkime, ar daug mamų turi tiek kantrybės, nuoširdumo, išminties?
Nuo mažų dienų Aldona puoselėja meilę dainai. Būdama vilnietė, ilgą laiką dainavo chore „Liepaitės”. Dar ir šiandieną palaiko artimus santykius su chormeistere Audrone Zubkauskiene, dažnai skuba į Vilnių, į „Liepaičių” koncertus. A. Vaitkūnienė aktyviai dalyvavo rajono Kultūros namų mišriame chore, labai apgailestauja, kad jis iširo. Ji aktyvi mokyklos meno saviveiklininkė, Jūratės Barbaravičie-nės suburto šokių kolektyvo narė. Šiemet darbo draugai ją išrinko profsąjungos komiteto pirminin-ke. Kiekviename žmoguje mes ieškome gerumo, švelnumo, laukiame iš jo gero žodžio, paramos. Toks bendravimas visada praturtina, pakelia nuotaiką. Šalia tokio žmogaus, kaip Aldona Vaitkūnienė, visada gera.
P.S. Jeigu kartais nepažinote: fizikos studentė Diana Vilkelytė, dabar mokytoja Diana Lesutienė.
Jadvyga Barbaravičienė
Virkanto Trumpicko nuotrauka
Parengė Virginijus Sarpauskas
