Lylia oi lylia kas vakarą Suposi klevo lopšys.
Lijo oi lijo per vasarą vėtra siūbavo pušis
Sukosi, blaškėsi vėtrungė, beldės tamsa į duris
Pas motinėlę ir vėtroje degė tamsoj žiburys.
Oi, motinėlė oi, ta skarelė balta, kaip obelėlė sodo žiedais apsnigta.
Per vasarėlę bėgi, skubi greita oi, motinėle oi, obelėle balta.
Liko mūs ūgiais paženklinta durų gimtųjų stakta.
Vėtrų smūgiais paženklinta tavo raukšlėta kakta.
Liko vestuvinė nuotrauka tu prie klėtelės kieme,
Stovi baltutė kaip nuotaka savo senam albume.
Oi, motinėlė oi, ta skarelė balta, kaip obelėlė sodo žiedais apsnigta.
Per vasarėlę bėgi, skubi greita oi, motinėle oi, obelėle balta.
Vėl pasibūsim per vakarą, vėl vakarėlis puikus.
Vėl tau atsiųsim per vasarą pasisvečiuot anūkus.
Lai pasižiūri kaip staktoje vėl jie praaugo metus,
Lai bekepuriai palaksto jie paskui senelio ratus.
Vytautas Bložė
TS-LKD Širvintų skyriaus vardu, Virginijus Sarpauskas
