
Kokie įspūdžiai? Nerealūs! Įdomus žaidimas, sunkūs, bet labai įdomūs klausimai. Daug minusų, dėl kurių komandos kapitono Sauliaus lūpos kartais būdavo taip suspaustos, kad net sąžinė graužė žiūrint jam į akis. Bet buvo ir pliusų, po kurių visų akyse sužibėdavo azartiškos liepsnelės ir pasigirsdavo tylus „yes“.

I turas. Surenkame 4 taškus ir pasikeliame į 34 vietą. Čia Petras sublizga kaip liemenėlių žinovas, o vyrai tarpusavyje pasidalina, kokias neįtikėtinas trąšas naudoja jų žmonos, kad gėlės žydėtų gausiai ir ilgai 



III turas – foto, kuriame surenkame 5 taškus ir Saulius Voveris ištaria: „Įsivaizduojat, Širvintos žaidžia geriau nei Londonas!”
IV vėl smunkame ir pelnome tik 2 taškus.
O žaidimą užbaigiame optimistiškai, sudainavę V. Kernagio „Kolorado vabalus“, išgvildenę, kad žemaičių ubladėje buvo kepama duona, ir vėl surinkę 5 taškus. Paskutinis turas, pavadintas gaisru, nes neteisingai atsakę, turėjome praleisti kitą klausimą arba galėjome rinktis neatsakinėti.

Todėl ir skirstytis dar nesinorėjo. Dūzgėse dar sumesta partija boulingo, leidusi kiek atsipalaiduoti nuo proto šturmo, o vėsus pavasariškas, alyvomis kvepiantis lietus vienus išlydėjo į kelionę namo, kitiems dar leido pasidžiaugti naktiniais Druskininkais.
AČIŪ visiems žaidusiems už puikias bendras 6 gyvenimo valandas, ačiū palaikiusiems, Lilei – už nuotraukas o labiausiai – Sauliui, mūsų diplomatui, vadybininkui, komandos sielai

