/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Nuotraukos autorės /
Kai mokslai baigti, vaikai užauginti, namai pastatyti ir net medžiai pasodinti, o anūkai išmyluoti, ką tuomet veikti? O veikti, pasirodo yra tikrai dar daug ką: džiaugtis gyvenimu, mėgautis bendravimu, keliauti, linksmintis ir pažinti pasaulį. Tuo ir užsiima Širvintų bočeliai.
Gegužės 18-ąją net saulė linksmiau švietė, kai „Lelijos“ kavinėje rinkosi išsipuošę ir linksmi rajono senjorai. Jų vis daugėjo, ir vietų prie stalų mažėjo.
Organizatorės pasakojo, kad po dviejų metų pertraukos (dėl pandemijos) ėmus kviesti bočelius į renginį, visi labai džiaugėsi galimybe ir mielai sutiko dalyvauti.
Smagus čiauškėjimas, fotografavimasis su draugėmis ir draugais, mieli apsikabinimai. Visai, kaip jaunystėje…
Lietuvos Pensininkų Sąjungos „Bočiai“ Širvintų bendrijos pirmininkas Vladislovas Jablonskas pasidžiaugė visais susirinkusiais ir į priekį pakvietė Aldoną Pliatkienę, Eleną Šimonytę ir Nijolę Dapkevičienę. Šios moterys ką tik atšventė gražius jubiliejus, tad buvo pasveikintos ir apdovanotos daina – palinkėjimu „Ilgiausių metų“.
Istorijos mokytojas Jonas Stankevičius apžvelgė Lietuvos ir Ukrainos istorinius vingius, pabrėždamas, kad Ukraina ilgai priklausė Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei, bet niekada nėra kalbėta apie lietuvių netinkamą elgesį. Papasakojo ir apie Rusios bei Rusijos skirtumus. Jo pasakojimas sukėlė daug emocijų.
Bočiai vieni pirmųjų rajone ėmėsi remti ukrainiečius, pabėgusius nuo karo. Buvo nutarta rinkti ne tik daiktus, bet ir pinigus. Bočių darbščioji bitutė, atsakinga už finansus, Alvyda Vadeikienė papasakojo, kad Širvintų „Bočiai“ surinko 1003 eurus, kurie buvo padalinti į mūsų rajoną atvykusiems ukrainiečiams.
Širvintiškius savo apsilankymu pagerbė Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai” valdybos narys Eugenijus Kojalis ir pirmininko pavaduotojas Gediminas Kuliešius. Jie juokavo, kad kai kas atvažiuoja iš Vilniaus, tikimasi, kad protingai pašnekės. Svečiai žavėjosi širvintiškių aktyvumu mokant nario mokestį. Paprastai bet kokios rinkliavos įvairioms organizacijoms sekasi labai sunkiai. Širvintiškiams palinkėjo būti sveikiems ir laimingiems, bei laikyti galvą šviesią. O šviesi ji gali būti, kai nuolat patiriami malonūs įspūdžiai, kai bendraujama. Širvintiškiams priminta, kad kitose savivaldybėse „Bočiai“ gauna projektinės paramos iš savivaldybių, ko nėra Širvintose. Tad širvintiškiai buvo pakviesti ieškoti kelių ir tartis su savivaldybe dėl galimos paramos „Bočių“ organizacijai.
Širvintų „Bočių“ pirmininko pavaduotoja ir dešinioji ranka Genovaitė Abromavičienė pristatė naujausią kelionę, kuriai „Bočiai“ ruošiasi jau kitą savaitę. Pasirodo, važiuos beveik septynios dešimtys Širvintų bočelių. Jau netrukus jie aplankys Biržus, o po mėnesio vyks į Suvalkiją. Tokie aktyvūs ir žingeidūs yra Širvintų bočeliai.
Visus susirinkusiuosius linksmino Bagaslaviškio kaimo kapela. Skambėjo dainos, kaip šalia buvusi bočelė įvardijo „mūsų jaunystės“. Tad nenuostabu, kad plojimus greitai pakeitė šokiai. Et, kaip gražiai pasitempę vyrai vedė šokti moteris, kaip gražiai valso žingsneliu sukosi poros… Jaunesnioji karta taip šokti jau nebemoka…
Ilgai ir smagiai bendravo bočeliai, dalindamiesi įspūdžiais ir prisiminimais, planuodami ateitį ir pramogas.
Na ir nesakykit, kad gyvenimo ruduo niūrus. Žiūrint į Širvintų bočelius, niekada tuo nepatikėtų niekas. Gyvenimo ruduo spindi gražiausiomis spalvomis, skleisdamas gėrį ir šilumą kitiems.