Vytautas Landsbergis – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas

/ Parengė VIRGINIJUS SARPAUSKAS, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nuo TS-LKD /

   Birželio 30 – ąją, paskutinę 4 – osios sesijos darbo dieną, Seimas patvirtino: Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis buvo faktinis Lietuvos valstybės vadovas.

  Viešojoje erdvėje šis sprendimas sulaukė daugybę skirtingų vertinimų, komentarų ir emocijų. Takoskyra visuomenėje prasidėjo ne pastaraisiais metais, ir ne su šiuo sprendimu. Ji vis dar tęsiasi. Vartau Sąjūdžio atsiradimo laikų spaudą, nors ir pats prisimenu, tačiau spauda padeda prisiminti – skilimas prasidėjo 1989 metais. O sustiprėjo 1991 metų pradžioje. Labai įdomu prisiminti, kaip 1991 – 1992 metais vyko pasiruošimas 1992 metų Seimo rinkimams ir 1993 metų Prezidento rinkimams.

  Jeigu 1990 metų kovo 11 – osios Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko rinkimus būtų laimėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas, dėl jo statuso polinei kairei nekiltų jokių abejonių. Jiems tai, be jokių abejonių, būtų buvęs valstybės vadovas. Bet jų manymu, išrinko ne tą… Tai ir ne vadovas… Taip ir gyvename, politinė kairė ir politinė dešinė.

  Taigi, emocijos liejasi, tačiau pasigedau oficialių dokumentų nagrinėjimo. Savivaldybės tarybos ir Seimo darbas turi panašumų. Svarstymui teikiami sprendimo projektas ir aiškinamasis raštas. Gal būt todėl, kad juose surašyti faktai oponentams neparankūs, ir nėra kaip nuginčyti įrodymais, oficialūs šio sprendimo dokumentai nenagrinėjami. Siūlau susipažinti su abejais, ypač su aiškinamuoju raštu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO TEISINIO STATUSO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvusio aukščiausiojo Lietuvos Respublikos pareigūno, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, teisinį statusą.

2 straipsnis. Lietuvos valstybės vadovas

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo
   11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos aukščiausiojo Lietuvos Respublikos pareigūno, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektas parengtas įvertinus politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kaip aukščiausiojo Lietuvos Respublikos pareigūno, išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą.

Pažymėtina, kad pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, turėjęs įgaliojimus atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose (86 straipsnis), pasirašyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus (87 straipsnio 1 punktas), vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai (87 straipsnio 5 punktas), priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus (87 straipsnio 6 punktas), teikti Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko, šio teismo skyrių pirmininkų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, kitų Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų pareigas (87 straipsnio 4 punktas), pateikti Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų (87 straipsnio 2 punktas), vykdyti bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba (87 straipsnio 1 punktas).

Taigi, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos Respublikos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai.

Įstatymo projekto tikslas – konstatuoti, kad 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, pagal tuo metu galiojusį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.

Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė – Nielsen, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Ingrida Šimonytė, Paulė Kuzmickienė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nereguliuojami.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įvertinus istorinį, politinį, teisinį kontekstą įstatyme patvirtinti,  kad 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pagal tuo metu galiojusį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir atliktą darbą buvo aukščiausias valstybės pareigūnas – Lietuvos valstybės vadovas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms neigiamos įtakos neturės, o teigiamai sutvirtins valstybės prestižą.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, taip pat tuomečio parlamento pirmininko, 1990-1992 m. aukščiausiojo valstybės pareigūno, istorinė ir konstitucinė situacija buvo unikali, vienetinė; todėl niekada nei dabar, nei ateity, į šias pareigas niekas nebus renkamas arba skiriamas. Analogiškų įstatymų nereikės, jų iš anksto priiminėti nebūtina. Pareigybinio statuso vienetinis apibrėžimas arba nustatymas pats savaime nieko nekainuoja, išlaidų valstybei nesudaro.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.

11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

Nėra. Aktai nebūtini.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.

Papildomų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Nėra. Nebuvo pageidauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę

paieškos sistemą: „Lietuvos valstybės vadovas“, „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas“, „aukščiausias valstybės pareigūnas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia Seimo nariai:

Viktorija Čmilytė – Nielsen

Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė

Eugenijus Gentvilas

Ieva Pakarklytė

Ingrida Šimonytė

Paulė Kuzmickienė

Labai tikslūs, šmaikštūs ir didelio dėmesio susilaukė TSPMI docento Mažvydo Jastramskio komentarai Facebook socialiniame tinkle. Siūlau susipažinti:

Mažvydas Jastramskis. Birželio 30 d., 12:36

Seimas įtvirtino, kad 1990-1992 metais turėjome valstybės vadovą.

Įtvirtino įstatymu. Bet galimas ir platesnis politologinis vertinimas.

2021 metais knygos skyrių apie tą periodą ir Vytautą Landsbergį pabaigiau tokia išvada.

Eidamas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas, Vytautas Landsbergis nebuvo tiesiog prezidentas. Jis buvo žymiai daugiau: ir Seimo pirmininkas, ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas, ir vėlesnės prezidento institucijos prototipas.

Prezidentas before it was cool.

Mažvydas Jastramskis. Birželio 30 d., 16:11

Politinis nenuoseklumas yra labai įdomus reiškinys.

Pavyzdžiui, tame pačiame mąstyme (labiau iš kokybinių pastebėjimų) gali laisvai sugyventi tokie du vertinimai.

1. Vytautas Landsbergis nebuvo valstybės vadovas.
2. Vytautas Landsbergis yra atsakingas už viską, kas po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvai nutiko blogo.

Visiška kognityvinio disonanso klasika, tik tiek, kad tokie teiginiai sugyvena, atrodo, be jokio diskomforto.

Kažkaip nesu matęs teiginio, kad, pavyzdžiui, Romualdas Ozolas ar Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas per kolektyvinę lyderystę sugriovė kolūkius.

Politine gamta, tu esi nuostabi.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektas (lrs.lt)

Mažvydas Jastramskis. Vytautas Landsbergis buvo faktinis valstybės vadovas – TSPMI (vu.lt)