Pirminis šaltinis „Lietuvos aidas”
Nuotraukos iš asmeninio autoriaus albumo
Jūs jau Kazanleko (Trakijos karalių ir Rožių slėnio sostinės) Rožių muziejuje, įkurtame 1969 m. (adresas: Osvoboždenija bulv. 19). Būtent nuo jo ir pradėkite, nes čia pamatysite, jeigu nepavargsite nuo žiūrėjimo, net 15 000 eksponatų, kurie pasakos apie šių kvapniųjų augalų augimą, surinkimą ir aliejų gamybą. Sužinosite, kad jos atkeliavo į Bulgariją šiuo keliu: Persija, Indija, Arabija, Egiptas, Europa. Apsistojo būtent Bulgarijoje, nes rado palankias gamtines sąlygas: šiltus, bet neperkaitrius pavasarius: pradeda žydėti balandį, o žiedlapiai (būtent: žiedlapiai!) skinami gegužės – birželio vidury. Norint gauti tik vieną lašą rožių aliejaus, reikia 30 – ties rožių žiedlapių. Kitaip tariant, iš 1-os tonos surinktų žiedlapių išspaudžiama tik 4-5 l aliejaus.
Kada ir kaip skinama? Darbas prasideda auštant, kol dar rasa, ir skinama iki vidurdienio. Skinama labai atidžiai ir, aišku, mikliai. Tai, daugiausiai, moterų darbas, bet, jeigu tuo metu pateksite į kalnų apsuptą Rožių slėnį, gal ir jums pasiseks šio darbo ,,paragauti“.
Įrodyta, kad rožių ekstraktas ramina, skatina žaizdų gijimą, teigiamai veikia mąstymą, neleidžia anksti pasenti ir dar daug ką gali… Be to, aliejus – ir afrodiziakas, o kur dar rožių medus, rožių vynas, ir dar kai kas stipriau. Muziejuje saugomas indas, kuriame laikytas rožių aliejus, pagamintas 1947 metais. Pauostykite: rožių aromatas išlikęs net iki dabar! O jau pralėkė daugiau nei pusšimtis…
Tenka pridurti, kad rožių aliejaus kaina lenkia aukso kainą: gal todėl ir vadinamas jis skystuoju auksu.
Muziejaus gidas pakvies į kasmet vasarą, kai renkami rožių žiedlapiai, Kazanleke poriniais metais ir Karlove neporiniais vykstantį Rožių festivalį: ten galima susipažinti su visa rožių aliejaus gaminimo procedūra, kartu su visais rinksite Rožių karalienę, pamatysite Bulgarijos tautinį apdarą ir klausysitės puikių bulgariškų dainų, palydimų zurna, tupanu, dūdmaišiu gaida, gadulka ar kitais nacionaliniais muzikos instrumentais. O gal pavyks kartu su visais pašokti ir nacionalinį bulgarų šokį horo (bulg. Xopo): bendrame rate pamiklinti kojas ir rankas bei sekti šokančio kaimyno akių žvilgsnį.
Ir, aišku, primins, kad čia pat galite įsigyti visko, kas gaminama iš rožių: aliejai, muilai, kvapniosios žvakės, vaistai, gėrimai ir dar kas papildys jūsų lauktuvių krepšį.
Maloniai, kaip moka tik bulgarai, pakvies dar kartą apsilankyti Bulgarijoje vasaros pradžioje.
O dabar prisiminkite, kad jau jūsų laukia namie. Taigi, ką kam padovanoti? Mėgstantiems keramiką – vazas, vazeles, puodus, puodelius su bulgariškais miestų, paplūdimių, Juodosios jūros vaizdais; įvairių aromatų mėgėjams – eterinių aliejų (žiūrėkite, kad tai nebūtų falsifikatai: jie dažnoki!), kvepalų; mėgėjams paskanauti stipresnio – rožių vyno, rakijos (ji daug priimtinesnė nei Egipte ar Graikijoje), saldumynų mėgėjams – rytietiškų, unikaliai supakuotų, saldainių dėžučių, džemo iš rožių aliejaus… Prisiminkite, kad Bulgarija – stačiatikių šalis ir įsigykite vieną kitą ikonėlę: maloniai nustebinsite laukiančiuosius, jei panašių turite Lietuvoje.
Išeidami iš apsipirkimo vietų, būtinai pasakykite ačiū bulgariškai: blagodarya. Kitą kartą būsite sutikti daug maloniau.
Viena iš šimto vasaros karštų saulėtų dienų (plg. Graikijoje per metus jų būna trys šimtai) palydi jus namų link. Ir po kelių valandų pasitiks ne tokia karšta, bet jūsų pasiilgusi ir visada miela Lietuva.
