Artėjanti spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena – proga pamąstyti apie žmones, pasirinkusius išskirtinę profesiją. Žodis „išskirtinė“ nėra pernelyg pompastiškas. Jis tinkamas todėl, kad kalbama ne vien apie veiklą, kuriai vykdyti reikalingas specialus pasiruošimas, patirtis, bet ir didelius visuomenės lūkesčius, susijusius su mokytojo darbu. Iš žmogaus, nusprendusio būti mokytoju, tikimasi, kad jis prisiims atsakomybę už mokinių išsilavinimą ir ugdymą, kad turės asmeninių savybių, padėsiančių tapti autoritetu vaikų ir jaunuolių akyse, kad bus atviras kaitai ir naujovėms. Mokyklos bendruomenės gyvenimui būdinga nuolatinė kaita, stabilus tik mokslo metų ritmas: Rugsėjo 1-oji, pirmas pusmetis, antras pusmetis, mokslo metų pabaiga, atostogos… Ir vėl naujas etapas, kuris prasideda Rugsėjo 1-osios skambučiu ir klausimais: „ Kas naujo?“, „Kas pasikeitė?“. Būtent „naujo“. Laukiama ir viliamasi, kad prasidėję mokslo metai atneš pokyčių. Tas naujumo lūkestis jaučiamas nuolatos ir, matyt, kitaip nė negali būti. Sakoma, kad „neįbrisi į tą pačią upę du kartus“. Mokymas lyg ta tekanti upė – nuolatinio ir neišvengiamo kitimo būsenoje. Mokytojui šiandien jau neužtenka tik gerai išmanyti savo dėstomą dalyką ir kliautis seniai įgytomis žiniomis – būtina prisitaikyti prie pokyčių, išsiugdyti savybę nuolat augti, tobulėti, turėti platų akiratį. Mūsų gimnazijos pedagogus galima įvardinti kaip atvirą pokyčiams, nuolat besimokančią bendruomenę, pereinančią nuo siauros specializacijos prie universalesnio išsilavinimo. Tai ne tušti žodžiai. Mokytojos Daiva Balandienė, Valentina Brazaitienė, Audronė Janušauskienė, Aušra Urbanavičienė, Vita Voverienė turi dviejų mokomųjų dalykų kvalifikaciją. Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijas Vilniaus universitete praėjusiais mokslo metais pradėjo ir šiemet sėkmingai tęsia lietuvių kalbos mokytoja Snieguolė Urbonavičienė, VU Matematikos ir informatikos fakultete informatikos mokomojo dalyko modulyje nuo šių metų rugsėjo studijuoja matematikos ir informatikos mokytoja Kristina Gatelienė. Mokytis fizikos VU pasirinko chemijos mokytoja Daiva Lučiūnienė. Studijuojantys mokytojai ne tik įgyja naujų žinių ir įgūdžių, bet ir pritaiko savo darbe, konsultuoja kolegas.
Besikeičianti ugdymo situacija reikalauja didesnio technologijų, medijų raštingumo. Didžioji dauguma gimnazijos mokytojų dalyvavo ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje „Saugios elektroninės erdvės mokiniams kūrimas“. Pedagogai mokėsi tikslingo šiuolaikinių ugdymo(si) technologijų ir mokymo(si) metodų taikymo, skaitmeninio turinio kūrimo ir naudojimo, efektyvios profesinės komunikacijos. Dar vieni ilgalaikiai mokymai „Įtraukusis ugdymas – visavertė pagalba vaikui“ taip pat buvo skirti visiems gimnazijos mokytojams. Daug kalbėta apie įtraukiojo ugdymo specifiką, mokyklą, atvirą ir draugišką visiems mokiniams. Naujovė – šiemet įrengtas multisensorinis kambarys – moderni specializuota pojūčių edukacijai pritaikyta erdvė, tokia svarbi įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Gimnazijos komanda dalyvavo ir „Bendrojo ugdymo turinio organizavimo modelių sukūrimo ir išbandymo bendrajame ugdyme“ projekte. Mūsų pedagogai prisidėjo prie mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas bendrąsias programas veiklos tyrimo: teikė pasiūlymus dėl veiklos planavimo, mokytojo darbo, mokinių įveiklinimo. Dalyvavimas ilgalaikėse kvalifikacijos programose ir projektuose neleidžia užsibūti ramybės būsenoje ir manyti, kad viską, ko reikia, mokytojas žino. Nuolatinė saviugda – labai svarbi pedagogo darbo dalis, nes norint mokyti kitus, reikia nuolat patiems mokytis. Mokytojai – išskirtinės profesijos atstovai. Pasirinkę darbą švietime renkasi ir nuolatinį nerimą, atsinaujinimo poreikį, atvirumą naujovėms, atsakomybę už tai, ką daro. Artėjančios profesinės šventės proga linkiu mokytojams tikėjimo savo darbu ir pasididžiavimo juo jausmo, juk pedagogas augina, pačia plačiausia šio žodžio reikšme, žmogų.
Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos
direktorė Palmira Kvietkauskienė
