/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Nuotraukos autorės /
„Liūdėti dera rudenį. O gal ne. Ne taip sakau – ir džiaugtis dar vienu gražiu etapu mūsų gyvenime. Kasmet, kai krinta nuo medžių lapai ir vėjas linguoja nuogas jų šakas šaltoje žiemiškoje šviesoje, miršta ir dalelė tavęs. Bet tu žinai, kad būtinai ateis pavasaris, taip pat kaip žinai, kad upė, sukaustyta ledų, ir vėl tekės.
Klausei, ką man atsiųsti Prašau, atsiųsk man rudenį. Pripildyk dėžutę tos ypatingos vėsos, kuri vakarais pranašauja šaltą žiemą. Ir rudens spalvas: geltonus, rudus ir raudonus lapus, kurie jau atsisveikina su gyvenimu. Paskui gali atsiųsti man žiemą. Atsiųsk man pirmą gausų sniegą; tą bežadę magišką tylą, kuri nugula žemę vis storėjančia snaigių skara. Ir šventes man atsiųsk. Atsiųsk visus kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius, visas šventes, kurių ilgiuosi visus metus. O labiausiai prašau – atsiųsk man viltis, svajones ir norus, prisiminimus, šypsenas.
Ir svarbiausia – atsiųsk man gyvenimą.“ Štai taip nostalgiškai, bet su viltimi Kiauklių filialo vadovė Asta Amankavičienė pradėjo jaukią Kiauklių rudens vakaronę „Po darbelių, po darbų“.
Apie Kiauklių bendruomenės moterų šeimininkavimo gabumus galima būtų romanus ir istorijas rašyti. Na, negali jos negaminti. Nors cepelinų era Kiaukliuose jau baigta, bet pradėta nauja – kleckų su mėsos įdarų era. Kiaukliškių moterų rankomis kočioti ir lipdyti kone delno dydžio kleckai išdidžiai garavo lėkštėse ir viliojo juo ragauti. Ragautojai valgė tyloje – per daug gardūs buvo.
Vakaronės metu buvo renkama geriausia gaspadinė. Svečiai ragavo jų pagamintus patiekalus ir balsavo už juos. Ir tik skelbiant nugalėtojas paaiškėjo, kas ką gamino. Garbinga trečia vieta atiteko – Jūratei Meškutavienei už nuostabiai gardų obuolių pyragą, antra vieta skirta Audronei Naraškevičienei už varškės sūrį, pirma vieta Danutei Lemešovienei – už patiekalą „mėsos kelmą“. Tačiau svečiai skundėsi, kad labai sunku balsuoti, nes visi patiekalai be galo skirtingi ir gardūs buvo, tad buvo išreikštas pageidavimas apdovanoti visas šeimininkes.
O visą šventę papuošė ir nuostabių emocijų dovanojo Ališauskų šeima iš Musninkų, kurios pagrindinis varikliukas – močiutė Vida. Jiems padėjo šeimos bičiulis Tadas Imbrasas. Beje, močiutė Vida pasakojo, kad kai Tadas dar net nebuvo gimęs, jo mama su jais dainuodavo ir grojo.
Močiutė Vida atvažiavo su dukra Aušra, sūnumi Mindaugu ir marčia Rita. Tadas virdė akordeoną, Mindaugas ir močiutė armonikas. Darniai skambėjo šeimos mėgiamos dainos, kurias mokėjo praktiškai visi. Čia derėtų paminėti, ką močiutė Vida pasakojo. Juk ji kilusi iš Kiauklių seniūnijos ir džiaugėsi pakviesta. „Kaip gera dainuoti savo Tėviškėje,“- džiūgavo moteris. Muzikantų polka ir valsas sukėlė visus šokiui. Pradžiai nedrąsiai sukosi viena pora, o jau polką trypė visi. Svečiai ypatingai gyrė močiutės Vidos atmintį – visas dainas dainavo be jokio lapelio, dėkojo jai už gražią šeimą ir tai, kad ją moko mylėti dainą. Vyresni džiaugėsi prisiminę jaunystės dainas.
Kiauklių filialo vedėja Asta Amankavičienė, kaip visada, neleido niekam tinginiauti. Visi buvo įsukti į žaidimų verpetą. Nuo juoko sienos drebėjo – gyvenimus tikrai visi pasiilgino.
Ypatingai aktyviai žaidimuose dalyvavo ir dainininkams pritarė Zibalų seniūnas Ramūnas Jasevičius su antrąja puse Jūrate. O ponios Jūratės vaflius ir obuolių pyragą net patyrusios gaspadinės gyrė ir recepto prašė.
Dar vienas didžiulis malonumas ir staigmena buvo – loterija. Kiekvienas įėjęs į salę gavo traukti bilietėlį, o šventės pabaigoje visi buvo apdovanoti. O jau prizai nustebino visus – bulvės, obuoliai, marinuotos daržovės. Žodžiu, šventėje pabuvoję, prisidainavę ir prisižaidę iki soties, gardžiai pamaitinti dar ir į namus maisto parsivežė.
Atsisveikindama Asta kalbėjo: „dėkoju visiems, kas nepasididžiavo, kas buvo mūsų rudens šventėje: Neringai už nuotraukas, seniūnui Ramūnui ir Jūratei už gardžius pyragus, Kiauklių bendruomenės nariams, Musninkų muzikantams. Jūs kartu sukūrėte gražią šventę“
Krašto žinių facebook paskyroje rasite dainų įrašų, o daugiau nuotraukų čia
