Tęsiame pokalbį su nepakartojama mama, močiute, muzikante ir dainininke, bei tiesiog be galo nuoširdžiu ir draugišku žmogumi – Musninkuose gyvenančia Vida Ališauskiene. Besikalbant su viena musninkiete, gerai pažįstančia brandžiąją Musninkų kartą, išgirdau labai įdomų Vidos apibūdinimą: Vida niekada neatsisakys pagroti ir padainuoti, net besilaukdama vaikų tą darė, bet ji niekada nepadarys apkalbų. Jei ką ir sužinojo, tai jai ir lieka.” Pasirodo, jų karta vertina net ir tokį būdo bruožą.
Pradžią galite prisiminti čia: https://www.krastozinios.lt/2022/11/05/04/58/vida-alisauskiene-daina-padejo-istverti-visus-sunkumus/
Draugavo su dabartinės marčios mama
Likimo vingiai niekada nežinomi. Jaunystėje gimtajame kaime Vida draugavo su kaimynų mergaite. Mergaičių ir mamos draugavo, juk vienodo likimo buvo, tad viena kitą palaikė. Taip ir dukros susidraugavo ir kartu dainuodavo. Po daugelio metų, kai Vidos sūnus dirbdamas Vokietijoje susipažino su savo mylimąja ir kai parvežė ją namo – daug nuostabos būta. Pasirodo, vaikystės draugių vaikai sujungė savo gyvenimus.
Dainos skambėjo nuolat
Mergaitės susėsdavo gonkuose (dabar terasa vadintume) ir grodavo. Kartais ir Vidos brolis prisijungdavo. Po to kaimynai vis klausdavo, kas per šventė Katinų namuose vyko, kad muzika ir dainos liejosi. O tai būdavo eilinis pasivakarojimas su dainomis ir muzika. Tokių vakarojimų ir dabar Vidos namuose netrūksta. Tiek vaikams ir anūkams susirinkus, tiek kaimynams užbėgus. Susibėgimų padažnėjo po to, kai prieš metus Vidos dukra Meilutė paprašė kaimyno Tado su muzika jos sergančią mamą pasveikinti. Nuo to ir vėl padažnėjo susibūrimai. Vida išgirdusi muziką ėmė sparčiai sveikti. O jau kai pati paėmė į rankas armoniką – straksėjo, lyg prisukta. Taip ir gimė namų ansambliukas „Po mišių“. Sekmadieniais po mišių vis kas užbėga aplankyti, na ir liejasi dainos. Taip arbata gardesnė ir patirtis bei dainų tekstai natūraliai vaikams ir Tadui perduodami.
O šių metų pradžioje buvo sugalvota įrašyti savanoriams dainą ir taip juos pagerbti vasario 16-ąją. Po šio filmavimo kartas nuo karto Krašto žinių facebook profilyje vis pasirodo Vidos ir kompanijos ansamblio „Po mišių“ dainos, kurias pamėgo įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys.
Kartą Tado balsą Kaune per Žemės ūkio ministerijos apdovanojimus atpažino raseiniškiai ir domėjosi, kaip sekasi jam.
Groja nepažinodama natų
Pasirodo, Vida visą gyvenimą grojanti net ne vienu instrumentu, nepažįsta natų. Taip, ji supranta, kad aukščiau esanti nata yra aukštesnė. Bet tai ir viskas. Muzikiniai terminai jai taip pat paslaptis. Moteris groja ir dainuoja tik iš klausos. Juokiasi pati: „c-dur man neaiškus gyvūnas“.
Marti Rita juokiasi ir pasakoja atsitikimą. Kartą Tadas paklausė, ar Vida turi c-dur armoniką. O ta sako: „eik vaikeli mano kambarin, ten ant bufetuko pilna tų c durų guli“
Paskyrimas į Musninkus
Po mokslų tais laikais specialistai buvo paskirstomi, kur vyks dirbti. Visa sulaukė paskyrimo į Musninkus, nes per praktiką gerai užsirekomendavo ir kolūkio pirmininkas ją pasikvietė. Taip Vida ir atsirado Musninkuose. Beje, Vidai teko nemažai dirbti su šių eilučių autorės uošviu Jonu Tuškevičium. Va taip tas likimas žmones už rankos vedžioja…
Ne labai nudžiugino Vidos toks paskyrimas. Ji labai tikėjosi būti arčiau savo šeimos. Bet sprendimui nepasipriešinsi.
Vida dirbo ir zootechnike, ir laiškaneše, ir meno vadove. Visada ji buvo kviečiama groti. Musninkai ir Vileikiškiai konkuravo dėl Vidos. Ir vieni, ir antri norėjo, kad pas juos grotų. Vida neslepia – kai vieni gerbė ir palaikė, buvo ir tokių, kurie kritikavo. Bet Vida ėjo ir koncertavo be jokio atlygio.
Vyro namai
Iki vestuvių Vida gyveno pas žmones, kambarį gavo. Vėliau pas kitus žmones su jų dukra vienoje lovoje miegodavo, nes kitaip vietos nebuvo. Ta draugė ir dabar gyvena – Stasė Stravinskienė.
Nuo pirmų dienų Musninkuose Vida daug grojo ir dainavo. Visos šeimyninės šventės, kaimynų sukaktys, vestuvės… laidotuvės.
Po vestuvių pradėjo gyventi su vyru ir iki šiol tuose namuose gyvena. Vidos vyras kuklinosi groti, nes nelabai turėjo klausos. Dainuoti vengė, bet buvo pramokęs groti. Net kaimuose grojęs vakaruškose, bet žmonai nė karto nėra grojęs, nes ją laikė gerokai aukštesnio lygio. Vyras labai palaikė Vidą ir buvo pagrindinis jos muzikavimo gerbėjas. Net baliuose kritikuodavo kitus muzikantus ir didžiuodamasis sakydavo: „ką jūs čia grojat, va mano Vida tai oho kaip moka“.
Vida prisimena. Kartą jai buvo labai negera, parėjo namo ir kad plėšia akordeonu pirmas į galvą atėjusias melodijas. Su kiekviena daina skausmas vis lėgsta, ašarų mažėja… bet tuo metu pajunta žvilgsnį. Atsisuka ir mato savo žmogų su ašaromis akyse. Štai toks jos vyras palaikantis buvo. Jam labai patiko, kad žmona groja.
Muzikalūs visi keturi vaikai
Vida meilę muzikai sugebėjo įskiepyti visiems keturiems savo vaikams. Visi moka groti, sūnus ir šoko daug. Anūkai taip pat kažkiek perėmė močiutės mokslą. Visi Vidos vaikai kartu su mama koncertuodavo. Ir dabar muzika jiems nesvetima.
Grojo turguje
Vida prisimena, kai mokėsi technikume, su seserimi eidavo į turgų. Pardavėjams sakydavo, kad ieško pirkti instrumento, nors kur jau ten studentas turės tiek pinigų. Stipendija tebuvo 13 rublių. Bet tuomet pardavėjai leisdavo išbandyti turimus instrumentus. O jų ten buvo be galo daug: armonikų, akordeonų. Prisigrodavo merginos iki soties ir laimingos namo grįždavo. Ir žiūrovų kiek sulaukdavo, juk mergaitės retai grodavo. Skambėdavo visas turgus nuo Vidos ir jos sesers grojimų.
Pirmasis nuosavas instrumentas
Kaip didžiausią šventę Vida prisimena pirmąjį akordeono pirkimą. Tuomet net šimtą keturiasdešimt aštuonis rublius už jį sumokėjo (tuo metu jos atlyginimas buvo 60-70 rublių). Vida tuomet jau buvo ištekėjus ir turėjo tris vaikus. Su vyru pardavė jautį ir vyras liepė jai nusipirkti savo instrumentą. Vida sakosi ir dabar jau mirusį vyrą labai gerbia bei yra jam dėkinga už supratingumą ir skatinimą tobulėti.
O prieš tai pirko mažą armoniką už dvidešimt penkis rublius. Ji tuomet laukėsi Aušros. Užėjo Vida į Širvintų univermagą ir pamatė armonikėlę. „Galvoju, jau dabar tai tikrai paimsiu“, – prisimena Vida. Pagrojo šiek tiek ir nupirko. Išėjusi iškart pamatė mašiną, kur į Musninkus važiuoja. Nėščia, armonika rankose pasileido Vida bėgti ir nukrito ant pilvo. Armonika tolyn. Pieštukai, pirkti vaikams pabiro. Jau net pagalvojo, kad vaikui gali negerai būti. Šiaip ne taip spėjo Vida į mašiną ir parvažiavo namo. Grįžusi namo pirmiausia puolė tikrinti, ar armonika sveika. Bet ji grojo. Ir vaikeliui viskas tvarkoj. Juokiasi Vida, va užtat Aušrytė ir dainuoja, ir groja dabar.
Giedodavo ir laidotuvėse
Vida prisimena, kad jos mama laidotuvėse giedodavo. Tad dukros jai pritardavo. Šešuoliuose būdavo įprasta, jei kas mirė, visi susirenka ir gieda neprašyti. Kai persikraustė Vida į Širvintų rajoną, jai buvo keista, kad į laidotuves giesmininkus kviečia. Bet kiekvienas kraštas savomis tradicijomis gyvena.
Paklausta, ar nebūdavo vaikui baisu laidotuvėse giedoti, Vida prisimena, kad dažnai verkdavo, nes buvo labai prisirišusi prie mamos. Ji ne kiek mirusiojo gailėjo, bet bijojo, kad vieną dieną gali jos mama mirti.
Visą gyvenimą šoko, dainavo, bet ir darbus dirbo
– Vida, visą gyvenimą dainavote, grojote. Ar čia ir yra tikroji laimė? Gal muzika ją ir suteikia?
-Taip, muzika tikrai suteikia laimę. Man laimę neša muzika, ji ir padėjo sunkumus išgyventi. Visus sunkumus ir vargus gydžiausi dainomis.
Taip visą gyvenimą su daina ir muzika Vida ir ėjo gyvenimo keliu. Daug renginių, asmeninių švenčių, televizijos laidų nufilmuota.
Bet ne vien linksmybės Vidą lydėjo. Juk ir darbus dirbo. O fermoje anksti darbai prasidėdavo. Vis tik ir keturis vaikus užaugino. Bet ji nesiskundžia. Pasak Vidos, gyveno be galo gražų gyvenimą, pažino be galo daug žmonių, kuriems ji labai dėkinga už viską, ką patyrė gyvenime. Ir vaikystė Vidos nebuvo lengva. Mama ją pagimdė būdama vyresnė ir nuolat sirgo. Vida sako, kad neprisimena mamos jaunos, liga taip paveikė ją.
Jei važiuosite per Musninkus ir netoli bažnyčios išgirsite grojant, žinokite, Vida ir vėl dainuoja. Kitaip ji savo gyvenimo ir neįsivaizduoja. Juk jau 65-erius metus dainuoja ir nežada sustoti. Moteris į gyvenimą išleido keturis vaikus, devynis anūkus ir keturis proanūkius. Bet Vida sakosi dar norinti daugiau proanūkių.
Daugiau tokių straipsnių apie Širvintų darbščiuosius ir gabius žmones.
O darbščių, gabių, talentingų žmonių yra daug Širvintų rajone. Būtinai renkame merą savo rajono žmogų, kuris kardinaliai pakeis požiūrį į žmogų.
Valdžia artisto kailyje nusibodo.
O šitai darbščiai, linksmai šeimynėlei linksmų švenčių, sveikatos.