„Nepaisant rizikos, žmonės jautėsi vieningi ir pasiruošę bet kam“, – šiandien Laisvės gynėjų kovas prisimena Vladas Bagdonas. Apie tai, kaip sunkiu laikotarpiu svarbu vienytis ir apjungti jėgas, žinomas aktorius primins su ansamblio „Lietuva“ teatralizuota oratorija „13“. Tikrais įvykiais paremtas spektaklis sugrįžta į Vilnių, kur dėl pandemijos protrūkio žiūrovai jo išvysti negalėjo. Premjera planuojama sausio 15 d. Vilniaus senajame teatre, kur ansamblis „Lietuva“ perteiks mažos šalies ryžtą ir tai, kad turime kuo didžiuotis, o vienytis kviečia kartu su kampanija „Auginkime vienybės raumenį“.
„Mano vaidmuo oratorijoje – kreiptis į tų įvykių liudininkus, kad jie nebijotų, eitų ir vienytųsi. Kaip skaitovas, tarsi perteikiu emocijas, savo išmintimi vedu šiuos žmones į tikrąją kovą už teisybę, už Lietuvos laisvę. Lemtingą 1991-ųjų naktį pats ten buvau, pats jaučiau, kad kova reikalinga. Apie tai ir kalba mūsų oratorija, o dar skambant tokiai nuostabiai Ē. Ešenvaldo muzikai ir negirdėtoms harmonijoms“, – įsitikinęs vienas iš programos solistų V. Bagdonas. Jis sukūrė ir pagrindinį Mažvydo vaidmenį kitame ansamblio „Lietuva“ muzikiniame spektaklyje „Mažvydas“.
Oratorija „13“ bus rodoma sausio 15 d. Vilniaus senajame teatre ir sausio 13-ąją Klaipėdoje, Žvejų rūmuose.
Praėjusią žiemą įvykusi premjera nepaliko abejingų, o dėl bendro tikslo vėl susivienys beveik šimtas atlikėjų. Kartu su V.Bagdonu solines partijas atliks operos solistė Jovita Vaškevičiūtė, solistai Rasa Serra, Osvaldas Petraška, jauniausi projekto solistai Teodoras Lipčius ir Gabrielė Butkaliuk. Įspūdingą mastą kartu su valstybiniu ansambliu „Lietuva“ scenoje sukurs valstybinis choras „Vilnius“ bei Vilniaus universiteto kamerinis orkestras. Kazickų šeimos fondo globojamam projektui muziką kūrė tarptautinio garso latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds.
Istorija vaiko akimis
Emociškai pagauli oratorija 1991-ųjų įvykius atskleidžia per šeimos patirtį. Pasakojimą vaiko akimis sustiprins muzikiniuose projektuose išgarsėjęs T.Lipčius, kuris debiutuos spektaklyje.
„Teodoras labai laukė, repetavo partijas, tačiau dėl ligos taip ir nesudalyvavo pačioje premjeroje. Mačiau, kaip jautė tuštumą, vis klausdavo – o kada bus? Apsidžiaugė sužinojęs, kad projektas sugrįžta. Džiaugiuosi, kad Teodorui tenka tokia garbė ir atsakomybė reprezentuoti vaiko akimis. Aš pats tų įvykių metu buvau panašiai sūnaus amžiaus. Tą vienybę prisimenu vaiko pojūčiais, ir kaip naktį tėvai mane saugojo. Todėl tikiu, kad per tokias oratorijas mūsų vaikai gali dar giliau pajausti mūsų istoriją“, – pasakoja berniuko tėtis Saulius Lipčius.
Kartu su Teodoru pasirodys ir antroji solistė, taip pat muzikiniuose projektuose sužibėjusi Gabrielė Butkaliuk. Mergaitė teatralizuotoje oratorijoje dalyvauja nebe pirmą kartą.
„Peržiūrėjome daug vaizdo įrašų, kinų, kitos medžiagos tam, kad geriau suprastų oratorijos esmę. Solistai, ansamblio kolektyvas Gabrielę priėmė itin šiltai. Ji net juokėsi, kad dabar turės daugiau mamų ir tėčių. Ir po premjeros dar kartą įsitikino, kad repeticijos, darbas buvo labai prasmingas, nes sužadino žmonėms prisiminimus ir sukėlė patriotiškas emocijas. Žmonės tą sausio 13-ąją didvyriškai mirė saugodami aplinkinius ir Lietuvą – dabar mes juos prisimename. Ar gali būti man, kaip mamai, vertingesnė patirtis už „Lietuvos“ ansamblio suteiktą pasitikėjimą vaiko akimis per dukrą parteikti pilietiškas vertybes, didvyrišką pasiaukojimą, nebylų, bet viltingą laukimą, pagarbą savo šalies istorijai ir kultūrai? Manau, kad ne“, – teigia Gabrielės mama Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk.
Jautri motinos patirtis
Artimas ryšys su jaunaisiais projekto solistais labiausiai paveikė operos mecosopraną J.Vaškevičiūtę. Jos įkūnijamas motinos vaidmuo leido suprasti, kaip jautriai ir su baime to meto įvykius išgyveno vaikus auginančios šeimos.
„Kai į tave pakėlę akis dainuoja vaikučiai, kai sako: „apkabinki, mama, nepaleisk“, tai labai liečia. Ir kuomet choras, orkestras tą istoriją išdainuoja, kaip žmonės savo kūnu pasiaukodami išstovėjo… Kaip dabar atsimenu, tąkart, būdami dar paaugliai, patyrėme siaubą, baisų sąmyšį. Svarbu apie tai kalbėti ir nepamiršti.“
Jovita prisimena ir kūrybinį spektaklio procesą, kuris net patyrusį atlikėją veikia emociškai stipriai.
„Neslėpsiu, eigoje ir ašarų nesulaikiau, negalėjau dainuoti – turėjau save suvaldyti. Kažkas gal sakytų, kad tai neprofesionalu, bet manau, kad žmogus, turintis dūšią, negali į tai nereaguoti. Nepaisant to, sveikinu ir džiaugiuosi, kad ansamblis „Lietuva“ pastatė tokį veikalą. Esu be galo dėkinga vadovams, visam kolektyvui, kad jie mane kviečia, tai didelė dovana. Jie išmano savo darbą, tai daro iš visos širdies“, – pasakoja J.Vaškevičiūtė, kitoje ansamblio programoje įkūnijusi Mažvydo žmoną Benigną.
Auginkime vienybės raumenį
Ansamblis „Lietuva“ savo repertuaru primena, kad istoriją mes kuriame kartu, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip ją prisiminsime ir į istoriją pateksime. Kampanija „Auginkime vienybės raumenį“ kviečia vienytis, o pagrindinis žmogaus raumuo, kaip žinia, yra širdis. Šiuo įtemptu laikotarpiu, kai mes stebime ir jaučiame karo pasekmes, visuomenės susiskaldymą, ansamblis kviečia jungtis visus, kurie šalį kūrė, kuria, o ne griauna, nepriklausomai nuo tautybės ir pasaulėžiūros. Kampanija „Auginkime vienybės raumenį“ pradėta dar vasarą, kartu su karaimų bendruomene kuriant muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį“.
„Pastaruosius metus karo kontekste aiškiai matome, kad Lietuva, būdama maža, nuo pat pradžių ėmėsi ryžtingų žingsnių kalbėti apie pagrindinį agresorių ir jo keliamą pavojų, pagaliau lietuvių nuomonė vertinama pasaulio lyderių. Nors maži, bet ryžtingi – taip primename, kad turime kuo didžiuotis. Pats organizacijos pavadinimas „Lietuva“ tai įpareigoja. Tam mes perkeliame istoriją į sceną, primindami atskirus istorinius etapus ir įvykius bei tai, kaip šimtmečiais mūsų šalis buvo kuriama ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų. Šįkart mūsų oratorija „13“ aiškiai primena, kad esame nugalėję agresorių. Mūsų misija yra priminti, kas mes esame, ir tiesą sakant didžiuojuosi, kad tokiam įsimintinam istoriniam įvykiui ne priderinome jau žinomus kūrinius, o sukūrėme atskirą spektaklį. Manau, reikšmingą svorį tam suteikia ir tas faktas, kad muziką spektakliui kūrė tarptautinio garso kompozitorius“, – teigia E.Katauskienė.
Teatralizuotos oratorijos „13“ režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, kūrusi ir ansamblio misteriją „Dievai ir žmonės“. Oratorijai libretą parašė Arnas Ališauskas, muzikos kompozitorius – Ē.Ešenvalds, scenografas – Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Olga Filatova-Kontrimienė. Dirigentas – ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas. Choreografiją kūrė L.Dabužinskaitė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė. Projekcijų dailininkas – Vaclovas Nevčesauskas, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Oratorija „13“ bus rodoma sausio 15 d. Vilniaus senajame teatre ir sausio 13-ąją Klaipėdoje, Žvejų rūmuose.
