„Dažniausiai girdime, kaip turime mokyti vaikus, kokios yra švietimo naujovės, o čia buvo diena, padovanota mums, mokytojams. Vos išėję iš Valdovų rūmų muziejaus siuntėme padėkos žinutes, nes buvome nustebinti,“ – sako Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Odeta Jonykienė. Šios gimnazijos įvairių dalykų mokytojai nusprendė išbandyti naują Valdovų rūmų muziejaus specialistų parengtą kvalifikacijos tobulinimo programą „Vaikystės fenomenas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, pasirinkdami vienos dienos modulį „Vaikystės fenomenas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijoje“.
Valdovų rūmų muziejus, praėjusiais metais akredituotas kaip institucija, vykdanti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, mokytojams pasiūlė plačiau pažvelgti į pedagogo darbą, susipažinti su ugdymo modeliais Vakarų Europoje ir Lietuvoje XVI–XVIII a., švietimo tradicijomis ir jų kaita.
Programos „Vaikystės fenomenas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ išskirtinumas yra tas, kad bendrąsias, didaktines ir profesines pedagogų kompetencijas siekiama ugdyti remiantis Valdovų rūmų ekspozicijų ir parodos „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ informacija bei mokslininkų sukauptais duomenimis, aktyviais mokymo(si) metodais pristatant kultūrinį ir istorinį paveldą.
„Mums, mokytojams, neįprasta, kad kita institucija skirtų tiek daug dėmesio. Anksčiau lankydavomės Valdovų rūmų muziejuje, bet šįkart paskaitos pranoko visus lūkesčius, – dalijasi įspūdžiais O. Jonykienė. – Tai buvo visiškai kitoks pedagogų kvalifikacijos tobulinimo seminaras, nei esame įpratę. Ne viską panaudosime tiesiogiai pamokose, bet buvo labai įdomu susipažinti su švietimo tradicijų istorija.“
Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikai ir edukacijos specialistai dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lirija Steponavičienė, dr. Nelija Kostinienė, Rita Lelekauskaitė-Karlienė patraukliai pristatė vaikystės sampratos kismą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vaiko padėtį ir vaidmenį skirtingų socialinių sluoksnių šeimose. Mokytojai išgirdo, kaip švietimo pokyčiai atsispindėjo to meto Lietuvos Statutuose, kokių dalykų vaikai buvo mokomi namuose, kada tapo populiaru valdovų vaikus ir didikų giminių atžalas siųsti į Europos universitetus, kurios aukštosios mokyklos buvo populiariausios.
Pedagogų kvalifikacijos programa parengta taip, kad įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų vadovai įgytų žinių, įgūdžių, kuriuos kūrybiškai galėtų pritaikyti pamokose. Tikimasi, kad įdomūs istorijos faktai, gyvenimiškomis detalėmis sušildytas pasakojimas apie valdovus ar našlaičius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vėliau pedagogams leis savarankiškai, kūrybiškai tobulinti darbą su mokiniais pamokose.
Mokytojai buvo pakviesti ir į ekskursiją parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Istorikas dr. Povilas Dikavičius vaizdžiai, papildydamas ekspozicijoje esančią informaciją, pristatė, kaip per šimtmečius keitėsi požiūris į vaikų sveikatą ir gydymą, jų materialinę gerovę, kaip buvo lavinami valdovai ir kiek tuo domėjosi tėvai. Beje, ši paroda Valdovų rūmų muziejuje veiks tik iki sausio 15 d.
Atsisveikinimo su paroda savaitę, sausio 12 d., pedagogai ir visi besidomintieji kviečiami į dr. Rasos Leonavičiūtės-Gecevičienės paskaitą „Gimti valdovu: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vaikystė“, kuri taip pat yra Kvalifikacijos tobulinimo programos dalis.
Valdovų rūmų muziejaus informacija
