Kitokia nuomonė apie vėjo jėgaines

Skuodo, Kretingos, Šilutės, Tauragės rajonai jau nusmaigstyti didžiulėmis vėjo jėgainėmis, dabar ateina eilė Šilalei. Pusiaukelėje tarp Šilalės ir Laukuvos prie autostrados jau sukasi kelios, gerokai pakeitusios įprastą mūsų krašto gamtovaizdį. O kaip jos pakeis žmonių gyvenimą, kokią naudą duos visai šalies ekonomikai, ar nepakenks gamtai? Klaipėdos rajono Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas ŠVANYS, visoje šalyje pagarsėjęs kovotojas prieš stichišką vėjo jėgainių plėtrą, sako: „Naudos nesitikėkit jokios, o žalą aplinkui gyvenantys žmonės gali patirti tragišką“. Apie tai – jo interviu „Šilalės artojui“. Beje, čia kalbama ne apie nedidelius ir niekam nepavojingus namų ūkyje naudojamus vėjo malūnus, bet apie didžiąsias,  kelių šimtų kilovatų jėgaines.

Mūsų pašnekovas V. Švanys sako esąs šioks toks energetikas (iš profesijos – inžinierius geologas), kurį laiką užsiiminėjęs geotermine energija (savo namuose turi įsirengęs šilumos siurblį), o apie vėjo jėgaines dar visai neseniai žinojęs tik tiek, kad jos „sukasi ir daro elektrą“. Aišku, jis dar buvo girdėjęs, kad tai pigi, švari ir gamtai bei žmogui nepavojinga energija. Sužinojęs, kad vėjo jėgaines rengiamasi statyti ir Klaipėdos rajone, jis ėmė domėtis giliau ir netruko suabejoti, ar viskas yra tikrai taip, kaip situaciją nušviečia vėjo jėgainių statytojai, rėmėjai ir net juos palaikantys žaliųjų judėjimai. Šiandien apie Lietuvoje pradėtus įgyvendinti vėjo jėgainių plėtros planus jis kalba kaip apie ekonominę aferą ir nusikaltimą prieš savo žmones:

– Visų pirma, vėjo elektrinių plėtra – tai didelio masto ekonominė afera, dar labiau nuskurdinsianti ir taip nuskurdintą mūsų visuomenę. Ekonominį nusikaltimą galima nusakyti skaičiais. O kiek kainuoja žmogus, jo gyvybė, jo sveikata? Už kiek ji parduodama ir perkama? Kur pastatomos galingosios vėjo jėgainės, išnyksta bitės, nustoja perėti, čiulbėti paukščiai, „išprotėja” katės, šunys, vyksta prieš tai nebūdingi naminių gyvulių vaisių persileidimai, išsigimimai. Jeigu taip neigiamai veikiama gyvoji gamta, tai negi jos gali neturėti įtakos žmonėms, jų sveikatai? Deja, tai pajus ir jūsų rajono gyventojai, gyvenantys arčiau naujųjų monstrų.

– Bet juk vėjo jėgainės nesklaidžia radiacijos, neišmeta dūmų, nėra pavojaus, kad jos sprogs… Kaip jos gali būti pavojingos gamtai ir žmogui?

– Dar visai neseniai iš aš maniau labai panašiai. Turėjau tik labai paviršutinišką žiniasklaidos suformuotą požiūrį, kad tai esanti „švari“ ir pigi energija. Bet kai pradėjau skaityti specialią literatūrą ir kalbėtis su žmonėmis, gyvenančiais vėjo jėgainių kaimynystėje, netrukau pamatyti, kad mums ne tik nesako tiesos, bet ir meluoja. Kretingos rajone, kur vėjo jėgainės pastatytos visai šalia Vydmantų ir Kvecių gyvenviečių, prisiklausiau šiurpiausių istorijų, dabar jau kenčia ir jūsų kaimynai tauragiškiai – Lauksargiuose su vėjo malūnais atnešta tokia pat nelaimė. Daugumai žmonių, gyvenančių 1.5 kilometro ir mažesniu, o dažnai ir didesniu, atstumu nuo vėjo jėgainių, pasireiškia chroniška nemiga, chroniškas nuovargis, apatija, depresija, galvos skausmai, pykinimas, širdies ritmo ir kitų organų veiklos sutrikimai – žmogaus gyvenimas kapitaliai sugriaunamas. Nuo ko?

Vėjo jėgainės skleidžia labai stiprų žemo dažnio girdimą ir mūsų ausiai negirdimą infragarsą, kuris labai pavojingas kūnui ir psichikai. JAV kariuomenėje infragarsas jau naudojamas kaip psichotroninis ginklas. Jis išveda iš rikiuotės priešininkus, sutrikdo žmonių sveikatą, psichiką, bet veikia žemiau žmonių girdimumo ribos – čia ir yra jo stiprybė. Vėjo jėgainės atitinka psichotroninio ginklo parametrus. Jų sukeliamas infragarsas ir žemi dažniai yra visai netoli girdimumo ribos, net jas viršija ir siekia 80-90 dB. Todėl vėjo elektrines galima būtų vadinti prieš žmones nukreiptu ginklu – nei kiek neperdėtume.

– Bet juk yra higienos normos, sanitarinės ribos, žmonių sveikatą saugančios institucijos…

– Taip, normos yra, bet jos leidžia daug didesnį triukšmą, negu kituose Europos šalyse. Gal todėl į Lietuvą ir patraukė šitų monstrų statytojai? Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė išsamius vėjo jėgainių triukšmo poveikio žmonėms tyrimus ir nustatė, kad jau 32 dB vėjo jėgainių triukšmas sukelia stiprų erzinimą kai kuriems žmonėms, o 40 dB ir didesnis triukšmas sukelia stiprų erzinimą jau daugeliui žmonių. Tokio pat stiprumo automobilių, geležinkelio ar oro transporto keliams triukšmas žmogų veikia ne taip ardančiai. Kodėl?

Mokslininkai atsako, kad viena iš priežasčių yra vėjo jėgainių skleidžiami toli sklindantys žemo dažnio garsai ir infragarsas. Žemo dažnio garsai ir infragarsas rezonuoja kai kuriuos žmogaus kūno organus ir dalis, o nuo to pablogėja žmogaus savijauta. Ilgalaikis tokio triukšmo poveikis gali sukelti rimtus negrįžtamus procesus organizme, sunkiai išgydomas ligas, kurių visuma yra įvardinta kaip Vėjo jėgainių sindromas.

Kokiu atstumu mus gali pasiekti šis ardantis poveikis? Tyrimus atlikę nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad daugumai žmonių, gyvenančių nuo jėgainių iki 3 km, o kartais – ir didesniu atstumu (priklausomai nuo reljefo, kitų faktorių), dėl vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo vystosi chroniški nemiga ir nuovargis, pasireiškia galvos skausmai, depresija, klausos sutrikimai, koordinacijos praradimas bei kitos nervinės ir su nervine įtampa susijusios ligos. Jeigu Šilalės rajone vėjo jėgainės pastatytos per tris kilometrus arba dar arčiau sodybų, žmonės neišvengs neigiamo poveikio savo sveikatai.

– Ir tai neprieštaraus šalyje veikiančioms higienos normoms?

– Neprieštaraus. Triukšmo riba pagal higienos normas naktį miegamose patalpose gali siekti 45 dB. O juk nuo 40 dB vėjo jėgainių triukšmas daugumai žmonių jau kelia labai stiprų susierzinimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja, kad tuo atveju, kai triukšme yra žemo dažnio ir infragarso sudedamoji, triukšmo norma turi būti atitinkamai sumažinama. Tačiau mūsų higienos normos į tai neatsižvelgia. Dieną jos leidžia netgi 65 dB triukšmą. Keliamas traukinių ar lėktuvų būtų gal nieko, bet vėjo jėgainių skleidžiamas tokio stiprumo triukšmas yra labai pavojingas. Tai įrodyta moksliškai, nustatytos priežastys, jos specialistams gerai žinomos. Tik kažkodėl tai nežinoma Lietuvos visuomenės sveikatos centrų, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams, kuriems gal yra mokama už nežinojimą?..

– Rizikuojama žmonių sveikata dėl ekonominės naudos?

– Taip, žmonių sveikata aukojama dėl vėjininkų pelnų, nors valstybė ir visuomenė iš tos aferos neturės nė mažiausios naudos – tik nuostolį. Vėjo jėgainės gamina menkavertę energiją, kurią valstybė įsipareigoja supirkti dvigubai aukštesne nei rinkos kaina. Ar tai ne absurdas? Tarptautinėje rinkoje elektros kilovatvalandė kainuoja 14 – 15 centų, o Lietuva įsipareigoja iš vėjininkų ją pirkti už 30 centų. Nėra jokios abejonės, kad dėl šitos aferos pakils elektros kaina vartotojams. Taip jau atsitiko kai kuriose Europos šalyse. Brangiausiai už elektrą moka danai, vokiečiai ir ispanai, kur vėjo jėgainių gaminamos energijos procentas visoje energetikoje pats didžiausias.

– Kodėl sakote, kad vėjo jėgainių gaminama elektra yra mažavertė?

– Vėjo jėgainių darbas tiesiogiai priklauso nuo vėjo stiprumo. Vėjas stipresnis – elektros daugiau, vėjo nėra – jėgainės sustoja visai. Vadinasi, norint užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, šalia vėjo jėgainių būtina įrengti energijos galingumą balansuojančias įprasto kuro elektrines, kurių pajėgumas turi beveik siekti vėjo jėgainių galingumą. Vien dėl to valstybė jau investavo ir dar investuos daugiau negu milijardą litų į dujų turbiną Elektrėnuose, į hidro turbiną Kruonio HAE, į tinklų rekonstrukciją. Dar daugiau, valstybė (visuomenė) dengs visas balansavimo, rezervavimo išlaidas bei kitus kaštus, susijusius su nestabiliu tinklų apkrovimu. Visa tai kiekvienais metais kainuos apie milijardą litų. Jie bus paimti tiesiai iš kiekvieno Lietuvos gyventojo kišenės ir perkelti tiesiai į mažos grupelės verslininkų pelnus.

Tai štai, kas vyksta: valstybė, t.y. visuomenė, dotuoja verslininkams vėjo elektrinių statybą, pajungimą prie tinklų, o vėliau dar ir įsipareigoja iš jų supirkti dėl galios nepastovumo ir pertrūkių praktiškai bevertę vėjo elektrinių gaminamą energiją dvigubai didesne negu rinkos kaina. Argi tai – ne ekonominė afera?

– Bet gal tai – švari, ekologiška elektra?

– Irgi melas. Pažiūrėkim, kas atsitinka, kai vėjas nutyksta ir jėgainės sustoja. Elektrėnuose tenka kurti papildomus pečius ir padidinti galingumus, o nuo to į atmosferą daugiau išmetama anglies dvideginio ir metano. Europos šalių praktika rodo, kad nuo vėjo jėgainių išmetamųjų dujų nei kiek nesumažėją. Apie tai, kad jos kenkia gyvūnijai, jau kalbėjome. Be to, jos išnaikina labai daug paukščių. Tik iš šalies atrodo, kad sukasi negreitai. Iš tiesų 100 metrų skersmens sparnai pakraščiuose lekia apie 300 kilometrų per valandą greičiu. O jėgainės statomos Vakarų Lietuvoje, kur eina paukščių migracijos keliai…

Iš jėgainių neturėsime ir socialinės naudos. Vėjo jėgainės nesukuria mums nei darbo vietų (jas gamina ir stato užsienio firmos), nei infrastruktūros (vėjininkai savo monstrus stato kuo arčiau gyvenviečių ir kelių). Žodžiu, jokios naudos – tik nuostolis ir žala žmonių sveikatai. Vėjo jėgainės – tai jau Lietuvos nelaimė.

– Jeigu nelaimė – kaip jos išvengti?

– Kurios jūsų rajone pastatytos, tų matyt nenugriausit, nors Klaipėdos rajone yra buvę ir taip. Manau, kad viskas dabar padaryta pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurį mūsų Seimas priėmė, žiūrėdamas tik vėjininkų, o ne mūsų žmonių interesų. Bet nemanykit, kad tomis keliomis jėgainėmis viskas pasibaigs. Vėjininkų užmojai dideli, vėjuota Žemaitija labai palanki jų verslui. Netgi žaliųjų judėjimai stovi jų pusėje. Mėginau kreiptis į juos pagalbos, nes juk žaliesiems turėtų skaudėti gamtos ir žmonių žalojimas, bet jie atsakė, kad esą „už atsinaujinančią energetiką“. Tų judėjimų Lietuvoje keli, bet jie kalba taip pat. Vieno judėjimo vadovybėje yra vėjo elektrinių asociacijos viceprezidentas. Kas dar neaišku?

Todėl pačios bendruomenės turi stoti prieš stichišką jėgainių plėtrą. Neleiskite jų statyti šalia kaimų ir gyvenviečių. Darykite spaudimą rajono valdžiai, kuri gali sustabdyti ir sutvarkyti jėgainių statybą. Klaipėdos rajone mums tai pavyko. Bendruomenės įtikimo rajono savivaldybės tarybą, ir ta priėmė kompromisinį nutarimą, kuriuo sustabdė vėjo jėgainių detaliųjų planų tvirtinimą iki bus patvirtintas specialus vėjo jėgainių plėtros planas. Jeigu esame verčiami kažkokių jėgų ir negalime visiškai išvengti šių monstrų, tai tegu jie stovi nuošalesnėse vietose, kur nežalos žmonių ir darys mažiau žalos gamtai. Kol kas mūsų rajone nėra nė vienos vėjo jėgainės.

Jeigu mūsų rajono valdžia išgirdo visuomenės balsą, gal paklausys ir jūsiškė? Turėkite omenyje, kad aplink vėjo jėgaines labai krenta žemės ir viso nekilnojamojo turto kaina, žlunga kaimo turizmo verslas. Toks gražus, kalvotas jūsų rajonas – jums tik turizmu užsiimti, o ne naikinti save ir gamtą tomis pabaisomis.