Fizikos profesorius: tyrimais įrodyta, kad vėjo elektrinių infragarsas neigiamos įtakos žmonių sveikatai nedaro

   Prie viso sąrašo nerimą dėl vėjo jėgainių keliančių dalykų dažnas širvintiškis ir molėtiškis įvardija ir infragarsą: garso virpesius, kurių dažnis yra žemesnis nei 16 hercų. Kas yra infragarsas, kokį jį skleidžia vėjo elektrinės, ar jis pavojingas žmogaus sveikatai? Niekas geriau į šiuos klausimus nei fizikos mokslų daktaras atsakyti negali, todėl atsakymų ieškojome kalbėdamiesi su Vilniaus Universiteto profesoriumi daktaru Daumantu Čipliu.

-Ar galite trumpai paaiškinti, kas yra infragarsas, kas jį skleidžia gamtoje?

-Infragarsu vadiname tokius garso virpesius, kurių žmogus negirdi. Jų dažnis yra žemesnis negu 16 hercų. Infragarsą paprastai sukelia didelių masių judėjimas, pavyzdžiui, stiprus vėjas, jūros bangavimas. Labiau mums egzotiški šaltiniai yra žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai, sniego lavinos, meteoritai ir net šiaurės pašvaistės. Infragarso šaltiniai yra ir stambūs mechanizmai bei mašinos, pavyzdžiui, traktoriai. 

-Kokio dažnio infragarsas yra girdimas žmogui, kokio dažnio infragarsas yra saugus, kokio – gali neigiamai veikti sveikatą? 

-Tai, ką žmogus normaliai girdi, nėra infragarsas. Infragarso žmogus negirdi, nes jo dažniai yra žemesni už girdimų garso dažnius. Įvairiose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, yra nustatytos higienos normos, kurios nustato saugias ribas infragarso stiprumui. 

Kaip rodo kelių dešimčių vėjo jėgainių parko sukuriamo infragarso tyrimai, jau net kelių šimtų metrų atstumu nuo artimiausios jėgainės infragarso stiprumas yra gerokai mažesnis negu leidžiama norma. 

Taip pat tyrimų rezultatai atskleidžia, kad vėjo jėgainių skleidžiamo infragarso lygis yra žemas, lyginant su foniniais gamtiniais ir kitais žmogaus sukurtais infragarso šaltiniais (pavyzdžiui, automobilio). Vėjo jėgainių infragarsas neviršija saugaus lygio ir nesukelia žalos žmonių sveikatai ar savijautai. 

Svarbu ir tai, kad kuo toliau jėgainės esame, tuo infragarsas yra silpnesnis. Jėgainės skleidžiamas infragarsas 1 km nuotolyje nusilpsta tiek, kad jis ne tik nesukelia jokio poveikio, bet jį net ir sunku užregistruoti natūralių gamtinių šaltinių ir aplinkos triukšmo fone. Vaizdingai pasakius, jau nebesvarbu, ar jums šnibždėtų vienas ar keli žmonės – vis tiek neišgirsite.

-Ar vėjo elektrinių infragarsas gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą? Ar yra tai įrodančių tyrimų? 

-Su infragarsu yra susiję daug mitų, kurie neturi jokio realaus pagrindo. Pradėjus statyti vėjo jėgaines, šie mitai persikėlė ir į šią sritį, sukeldami žmonių būkštavimus. Bet objektyvų reiškinių įvertinimą gali duoti tik moksliniai tyrimai. Vėjo jėgainių sukeliamo infragarso galimo poveikio žmogaus sveikatai ir gerbūviui buvo skiriamas didžiulis dėmesys nuo pat vėjo energetikos vystymo pradžios. Atlikta daugybė tyrimų laboratorijose ir vietovėse, kur pastatyti vėjo elektrinių parkai. Tie tyrimai, atliekami tiek naudojant specialią aparatūrą, tiek apklausiant gyventojus, truko ne vienerius metus ir apėmė daugybę aspektų. Sunku būtų net išvardinti juos visus. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti neseniai Suomijos vyriausybės užsakymu atliktą išsamią studiją. Joje buvo padaryta tokia išvada: tyrime naudotomis sąlygomis infragarsas neprisidėjo prie vėjo turbinos garso aptikimo, susierzinimo ar fiziologinės reakcijos į jį. Reiškia, nedarė jokios įtakos žmogaus sveikatai ir savijautai. 

-Jei apie 1 km atstumu nuo gyvenamosios vietos yra ne viena, o kelios vėjo turbinos – ar tai gali daryti pokytį infragarso stiprumui ir poveikiui sveikatai? 

-Paprastai vėjo jėgainės statomos ne pavieniui, o grupėmis, kurias gali sudaryti kelios dešimtys atskirų jėgainių. Todėl būtent vėjo jėgainių parkų įtaka aplinkai ir poveikis žmogui, įskaitant infragarso poveikį, ir yra mokslininkų dėmesio centre. Kaip taisyklė, jėgainės statomos kelių šimtų metrų atstumu viena nuo kitos, kad viena jėgainė neatimtų vėjo iš kitos. Todėl ir infragarso tyrimai atliekami, kaip taisyklė, ne atskirai jėgainei, o jėgainių parkams.

Garso sumavimo specifika yra tokia, kad sudėjus du šaltinius garso stiprumas nepadvigubėja. Sudėję 50 šaltinių, negausime 50 kartų stipresnio garso. Vėjo jėgainės viena nuo kitos yra statomos kelių šimtų metrų atstumais, kuriuose infragarsas spėja tiek nusilpti, kad mažai prisideda prie kitos jėgainės garso. Bendras visų jėgainių infragarso stiprumas vis tiek išlieka gerokai mažesnis (apie 30 dB, arba 1000 kartų) negu leidžiama norma ir poveikio žmogui nedaro.

Įsivaizduokime didelį sodą su paukščiu giesmininku ant kiekvieno medžio. Stovėdami kiek atokiau šalia sodo, girdėsite paukščių čiulbesį tik nuo kelių artimiausių medžių, o garsas iš tolimesnių prie bendro choro prisidės labai nežymiai.

Apie vėjo jėgainių parką: 

Projekte numatyta daugiau nei 100 jėgainių, bet statyti ketinama tik iki 63 turbinų, plačiai išdėstytų didelėje dviejų savivaldybių teritorijoje: toks procesas vykdomas tam, kad būtų rasti kompromisai su bendruomene ir išsirinktos gyventojams tinkamiausios vietos turbinoms statyti. 

Šiuo metu vyksta poveikio aplinkai tyrimas, kuris, kartu su gyventojų sutikimais, ir nulems, ar toks parkas atsirasti gali. Vėjo elektrinių veikla yra priskiriama viršesniam viešajam interesui ir laikoma svarbia viešajam interesui. Todėl visas projektas yra akylai kontroliuojamas atsakingų institucijų.

Poveikio aplinkai tyrimą reikia suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Kultūros paveldo departamentu bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. „Visos šios institucijos vertina atlikto tyrimo rezultatuose atspindimą poveikį orui, klimatui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei, paveldui, materialinėms vertybėms ir visuomenės sveikatai. 

Daugiau informacijos apie Širvintų ir Molėtų savivaldybėse planuojamą vėjo elektrinių parką galima rasti ir rūpimus klausimus užduoti interneto svetainėje www.zaliazeme.lt. 

Užsakymas ŠS Nr. 23-70