Pakartosiu dar kartą: neapykanta, smurtas, stresas, stigmos, stereotipai yra nuodai, kurie žudo gyvybę ne mažiau nei fizinės šiukšlės, įvairūs toksinai, tiesą sakant, net ir ginklai. Kai kalbame apie psichinę gerovę, kalbame apie žmogiškumo išsaugojimą, ne tik apie biologinius, bet ir apie dvasinius, egzistencinius dalykus.
Pavojinga tai, kad psichologinė griūtis, emociniai puvėsiai yra tai, prie ko neleistinai priprantame ir pradedame reaguoti tik tada, kai pasiekiame „dugną“.
Kiekvienas esame unikalus, skirtingas nuo kito. Psichinė sveikata nėra uniforma, kurią visi turime užsivilkti, tai vidinės laisvės norėti, jausti, apsispręsti, skanauti gyvenimą atgavimas.
Kreiptis pagalbos yra ne silpnumo, bet drąsos ženklas. Pasitikėti kitu ir kartu leisti kitam būti yra autentiškų, įgalinančių santykių kūrimo prielaida.
Esu kerėpla, gerai pažįstantis nerimo skonį, daug kartų jaučiausi prastesnis už kitus, nekokybiškas, turiu fobijų, kurios kitiems atrodo absurdiškos, tačiau vis dar neprarandu vilties, kad tai švitrinis popierius, kuris turi prasmę ir Kūrėjo man siunčiamas su meile.
Uodo žingsneliais į priekį. Esame kelio žmonės. Kiekvienas vis kitoks, kiekvienas svarbus, kaip unikali nata, dėl kurio žmonijos melodijoje kažko tikrai trūktų.
Andrius Navickas, LR Seimo narys
