2023 metais Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje kilo 83 gaisrai. Tai yra 5 gaisrais mažiau nei 2022 metais. Gelbėjimo darbų skaičius padidėjo nuo 64 iki 77. 2023 metais Širvintų ugniagesiai gelbėtojai gavo net 28 nepagrįstus iškvietimus.
Daugiausiai gaisrų kilo atviroje teritorijoje. Gaisrų skaičius per mėnesį metų bėgyje buvo panašus, visgi daugiausia jų kilo kovo, gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais.
Nors daugiausiai gaisrų kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio tačiau pavojingiausia ir antra pagal dažnumą gaisro kilimo priežastimi buvo krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.
Širvintų rajone atliktų gelbėjimo darbų skaičius išlieka aukštas. Ugniagesiai gelbėtojai 15 kartų vyko gelbėti į automobilių avarijas patekusių žmonių, 24 kartus vyko šalinti audros ar stipraus vėjo padarinius, 11 kartų suteikė pagalbą policijai, 10 kartų padėjo greitajai medicinos pagalbai. 2023 metais ugniagesiai gelbėtojai 3 kartus atliko darbus po vandeniu ar vandenyje, bei vieną kartą darbus vykdė ant ledo.
Ugniagesių atstovai primena, kad pagal gaisrinės saugos reikalavimus dūmtraukius privaloma valyti prieš kūrenimo sezoną, o kūrenimo sezono metu – ne rečiau kaip kartą į tris mėnesius. Svarbu tinkamai išvalyti ne tik patį dūmtraukį, bet ir dūmtakius tarp šildymo įrenginio ir dūmtraukio. Būtent sunkiau pasiekiamuose dūmtakiuose susikaupę suodžiai ir būna dažna dūmtraukių gaisro priežastis. Verta atkreipti dėmesį, kad gyventojai išvalytus pelenus supila į pastatuose statomas degias talpas, degius maišus ar tiesiog paskleidžia ant sukietėjusio sniego. Dažnai tokiuose pelenuose būna „pasislėpusių“ žarijų, kurios pajudintos išskiria užsilikusią kaitrą ir pradeginusios degias talpas, ar vėjo paridentos sukietėjusio sniego paviršiumi, patenka į malkines, daržines ir kitus gaisro atžvilgiu pavojingesnius statinius. Taigi sandėliuoti iš kietojo kuro įrenginių išimtus pelenus galima tik nedegiose tarose, ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų, o pilti pelenus atviroje teritorijoje, ne arčiau kaip 15 m. nuo pastatų, įsitikinus, kad jų vėjas neįneš į gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas.
Didelį pavojų kilti gaisrui kelia pačių pastatų naudotojų atsainūs savo saugumui įpročiai: šalia krosnių, židinių laikomos malkos, nesandarios pakuros durelės, neįrengtos nedegios grindys šalia pakuros, ar ant besikūrenančių krosnių laikomi drabužiai. Visos degios medžiagos tokios kaip rūbai, malkos, kiti degūs daiktai nuo pakuros turėtų būti laikomi ne arčiau, kaip 1 m., o nuo krosnies – 0,5 m. atstumu.
Pastebima, kad gyventojai peržvelgia gaisrinės saugos reikalavimus tik tada, kai kilęs gaisras sunaikina brangų turtą, palieka žmones be namų, nusineša artimo žmogaus gyvybę. Siekiant apsaugoti savo gyvybę ir turtą, visi gyventojai privalo pasirūpinti, kad jų gyvenamuosiuose būstuose būtų įrengti ir nuolat veikiantys autonominiai dūmų jutikliai. Taip pat, gyvenamosios paskirties pastatuose, didesniuose kaip 150 m2 ir individualiame automobilio garažuose, privaloma turėti po vieną 4 kg talpos gesintuvą. Už šių ir kitų gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą, gyventojams gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės.
Širvintų PGT informacija
Valdžia turi eiti lauk. Tik šiandien po tiek dienų snygio atvažiavo valyti kelių į Širvintų kaimą. Ką dirba seniūnė? Ką dirba ŠŠ vadovės? Ar nerūpi žmonių kasdienybė braidžioti per pūsnis? Ar nerūpi rinkėjų vargai, kai rreikia stumti automobilį iš pūsnų ir vėluoti į darbą ir mokyklą? Pasirodo nerūpi. Svarbu įdarbinti klapčiukus kurie gaudami po 2-3 tūkstančius į rankas gali užmiršti, kad reikia dirbti ir dėl rajono žmonių.