Senjorų sveikatingumo centras

/ VALDA PATINSKIENĖ /

  Dienos geriatrijos skyrius duris atvėrė visai neseniai – preitų metų pabaigoje. O jau apsilankiusių jame  pavydėtinas skaičius. Geriatrijos pacientai – nuo šešiasdešimties metų senjorai, bočiai, trečiojo universiteto klausytojai. Dauguma seni pažįstami, tad skyriuje laikas neprailgsta, nors prie procedūrinių kabinetų ilgai laukti netenka, nes viskas sudėliota minučių tikslumu. Tačiau pradžių pradžia –pirmadienį. Pradedantis lankyti Geriatrijos skyriuje, gavę šeimos gydytojo siuntimą, pirmadieniais turi atvykti pas  gydytoją geriatrą Michail Chatajan. Čia gydytojas įdėmiai išklauso apsilankiusiojo nusiskundimų, smulkiai iškausinėja kaip seniai kamuoja skausmai, kokia šiuo metu savijauta. Pasiūlo pačiam pacientui įvertinti esamą skausmą dešimtbalėje sistemoje. Smulkiai išsiaiškinęs kokios sveikatos problemos atvedė pacientą į Geriatrijos skyrių  paskiria reikiamas procedūras. O jų skyriuje yra pakankamai daug.

  Kaip minėjau Geriatrijos skyrius – ne tik naujos patalpos, tai ir naujos paslaugos, kurių mieste niekada nebuvo, tačiau kurių labai reikėjo. Visą dieną skyriuje gausu pacientų, kuriais nuoširdžiai rūpinasi visi centro specialistai. Stebėjausi darbuotojų geranoriškumu ir paslaugumu. Stebino, kaip pavyko surinkti tokį darnų, darbui ir ligotiems pagyvenusiems žmonėms atsidavusių darbuotojų kolektyvą. „Kitokie čia dirbti negalėtų. Mes nereikalaujame tiksliai atlikti reikiamus judesius, juos pacientai atlieka kuris kaip sugeba pagal savo galimybes, svarbu, kad pacientui būtų patogu, malonu, gera“- tai fizioterapeutės Vilmos žodžiai.

   Vos įžengus į Geriatrijos skyrių pasirinka besišypsanti ir, atrodo, visus pažįstanti skyriaus administratorė, socialinė darbuotoja Rima. Jos šypsena visus, esančius centre, lydi visą laiką, ji nuolat pasiruošusi padėti, parodyti, paaiškinti. Administratorė, atlikusi būtinus kanceliarinius formalumus, pacientus palydi pas gydytoją, o po to pas psichologę Dianą.  Po pokalbio su psichologe, pagal gydytojo paskirtas procedūras pacientai išsibarsto po kabinetus. Kam tenka dieną pradėti nuo mankštos patenka į kinezeterapeutės Ievos rankas. O Ieva kasdien pasiūlo vis naujų pratimų, kuriuos pražioje sunkiau atlikti, o po keletos dienų  pasimankštinus jau tarsi ir nieko neįveikiamo nebuvo.

   Ergoterapeutės Aušros kabinete gausu įvairių priemonių pirštų, plaštakų, rankų, pečių makštai.  Juokaudama Aušra paaiškino kuo skiriasis kinezeterapija nuo ergoterapijos:“Kinezeterapija tam, kad galėtume vaiščioti, o ergoterapija- kad galėtume valgyti“. „Kad dabar galiu lankstyti dešinės rankos pirštus tik Aušrai esu dėkingas“- sakė Viktoras,  kuriam po sužeidimo buvo nutraukti, o vėliau prisiuti pirštai, tačiau po operacijos jie nesilankstė. Įdomu stebėti  kaip Aušra  kiekvienam individualiai sugeba pritaikyti būtent tas priemones kurios reikalingos.

   Kinezeterapeutė Ieva, ergoterapeutė Aušra priima pacientus savo kabinetuose, o štai fizioterapeutė Vilma jų turi kelis. Tad jos kulniukų aidas nuolat skamba koridoriuje. Vilma vikriai sukasi apie pacientus. Procedūros trunka tam tikrą laiką, tad Vilmai nuolat tenka bėgioti iš vieno kabineto į kitą. Vienos procedūros keičia kitas, vienas pacientas keičia kitą, tačiau Vilma sugeba kelis kartus atbėgti pas pacientą ir pasiteirauti ar viskas gerai, ar patogiai jis jaučiasi. Tokį darbą fizioterapeutė dirba jau per trisdešimt metų. Tai atidi, nepailstanti, visą save atiduodanti pacientams skyriaus darbuotoja.

   Bendrosios praktikos slaugytoja Irena savo darbą atlieka labai atidžiai  Jai pavesta  pacientams suleisti gydytojo skirtus vaistus, paimti kraujo analizams. Visus apsilankiusius pasverti, išmatuoti ūgį. Deja, visi sulaukę šešiasdešimties įsitikina jog „sutrumpėjo“ keliais centimetrais.

 Prie masažisto Ričardo durų pacientai laukia žinomų procedūrų. Retas kuris iki šiol nebūtų patekęs į masažisto rankas. Po Ričardo atlikto masažo iš masažinės išeina įraudę, sušilę, besišypsantis pacientai. Kalbėdamiesi tarpusavyje džiaugiasi stipriomis Ričardo rankomis, maloniu, dėmesingu bendravimu, bendros savijautos pagerėjimu. Šiais laikais galima įsigyti įvairių mechaninių masažinių kėdžių, tačiau visi vienbalsiai tvirtina, jos Ričardo rankų niekas nepakeis.

  Šiltų, jaukių, švarių skyriaus patalpų nematoma geroji siela – valytoja Ramunė. Ji nepastebimai nuvalo, nušluosto, nutrina nematomas dulkeles nuo durų, palangių, stalų.. Regis visame skyriuje tvarka, tačiau Ramunė vis randa ką veikti. Tik pamatai, jog grindys drėgnos, tai jau Ramunė apsisuko, tai gražiai dėžutėje sudėlioti antbačiai tai ir vėl Ramunė pridėjo ranką. O kai administratorė prikalbina pacientus apsilankyti virtuvėlėje, kurioje galima išgerti arbatos su skanėstais Ramunė primygtinai neleidžia išplauti naudotų indų, tai jau jos privilegija.

   Greit prabėgo dešimt dienų Geriatrijos skyriaus procedūrų kabinetuose. Dar penkias procedūrų dienas  pasilikau „juodai dienai“ – atsargai, jei rudeniop  prireiktų geriatrų pagalbos. Malonu buvo bendrauti su darbščiais žmonėmis, puikiais specialistais. Belieka nuoširdžiai padėkoti už jų pastangas senjorus grąžinti į pilnavertį gyvenimą.